„Yra viena priežastis.“ Putinas bijo pulti Lietuvą

Vienas interneto vartotojas, besinaudojantis pseudonimu „Didžioji Raudonoji armija“, iškėlė mintį, jog Baltijos valstybės siekia ištrūkti iš Vakarų įtakos zonos, o Ukraina elgiasi priešingai – glaudžiasi prie Vakarų. Dėl šios priežasties jam kilo klausimas: kodėl Rusija nusprendė pulti Ukrainą, užuot pasirinkusi karine prasme silpnesnes Baltijos šalis? Į šį pasvarstymą atsakė advokatas Brentas Cooperis (Brent Cooper), kuris nuo 1994 iki 2013 metų gyveno Ukrainoje.

Anot jo, atsakymas slypi vieninteliame fakte: 2004-ųjų kovo 29 dieną Estija, Latvija ir Lietuva tapo pilnateisėmis NATO narėmis. Jeigu šios valstybės nebūtų įstojusios į Aljansą, V. Putino taikiniu būtų tapusios būtent jos, o ne Ukraina. Dabar Putinas bijo pulti Baltijos šalis, įskaitant Lietuvą.

Baltijos šalys yra mažesnės, turi neužšąlančius uostus, o jų apjungtos karinės pajėgos toli gražu neprilygsta Ukrainos armijos dydžiui. Šiuo metu visose trijose valstybėse yra dislokuotos NATO priešakinių pajėgų batalionų kovinės grupės.

Tai reiškia, kad V. Putinas negrįžtamai prarado šansą surengti invaziją į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Taip pat B. Cooperis pabrėžia, kad šios trys valstybės visiškai netrokšta būti „išgelbėtos“ nuo vakarietiškos įtakos. Anaiptol. Pavyzdžiui, Latvija atmetė siūlymą įteisinti rusų kalbą kaip valstybinę. Šis regionas puikiai suvokia, kad vienintelė kliūtis, sauganti jį nuo dar vienos 50 metų truksiančios rusiškos okupacijos, yra būtent Vakarai.

Advokatas pasakoja asmeniškai bendravęs su visų trijų Baltijos šalių gyventojais. Visi jie jaučia didžiulį dėkingumą NATO, puikiai supranta šios narystės reikšmę ir yra pasiryžę padaryti viską, kas nuo jų priklauso, kad visapusiškai padėtų Ukrainai.