Rusija ruošiasi naujam kosmoso užkariavimui – raketa „Angara“ paruošta skrydžiui

Bandomasis raketos „Angara“ skrydis numatytas penktadienį, tačiau tiksli valanda nėra nurodoma. Tiesa, į orbitą raketą nepakils, tik atliks ilgą skrydį, panašų į karinių balistinių raketų skrydžius. Viršutinė raketos dalis net nebus atskirta nuo apatinės. Visa raketa turėtų pataikyti į Kamčiatką, kurioje esantį poligoną paprastai bombarduoja karinės balistinės raketos. Tokiu būdu tenorima patikrinti, kaip veikia „Angaros“ sistemos. Tai pirmoji visiškai nauja raketa, kurią Rusija sukūrė nuo Sovietų Sąjungos laikų, tad jos kūrėjai atsargūs. Pirmasis kilti turėtų raketos „Angara“ modelis 1.2 PP, specialiai sukurtas tokiai misijai. Tačiau Rusija jau turi visą šių raketų šeimą.

Mažiausioji joje bus „Angara-1“, ji sveria 171,5 t ir yra 41,5 m aukščio, o į žemės orbitą galės pakelti 3,7 t krovinį. Ši raketa priskiriama prie lengviausių kosminių raketų, naudojamų iškelti į kosmosą pavienius palydovus. „Angara-1“ turėtų pakeisti dabartines raketas „Rokot“ ir „Dniepr“, kurios yra perdarytos sovietinės tarpžemyninės raketos. Tačiau jų atsargų pakaks tik šiam dešimtmečiui, be to, jų naudojamas kuras yra toksiškas. Problemų kelia ir tai, kad dalį jų konstrukcijoms reikalingų detalių gaminama Ukrainoje. „Angara-5“ turėtų pakeisti „Sojuz“ ir „Proton-M“ raketas, kurių pagrindinėms konstrukcijoms jau yra beveik 50 metų. Visiškai jų pakeisti „Angara-5“ negalės, nes yra gerokai sunkesnė, tačiau transportuos žmones į orbitą. Specialiai tam konstruojama „Angara-5P“, kurios pirmasis skrydis planuojamas 2018 metais iš kosmodromo Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kuris dar tik statomas.

Kol kas dar tik kuriama dar viena raketa – „Angara-3“, kuri galėtų iškelti apie 15 t svorio krovinius. Kol kas tėra žinoma, kad jos modeliai jau demonstruoti, tačiau viešai neaptarinėjami. Todėl specialistai spėja, kad šiems darbams prioritetas nesuteikiamas. Niekada nebuvo užsiminta ir apie tai, kada ši raketa galėtų pakilti pirmajam skrydžiui. Taip yra greičiausia todėl, kad šios raketos yra analogiškos dabar skraidančioms „Sojuz-FG“ ir „Sojuz-2“, kurios kyla apie dešimtmetį ir su jomis nėra problemų.

Mažai žinoma ir apie „Angara-7“ raketą. Jos maketai ir pradiniai aprašymai buvo pristatyti, tačiau neatrodo, kad žengtas bent žingsnis į priekį nuo projektavimo. Tai būtų itin sunki raketa, galinti iškelti net apie 35 t krovinių. Tai gali būti keli dideli palydovai, mokslinių tyrimų kosminiai laivai ar panašiai. Visa tai rodo, kad tokios raketos nebūtų patrauklios komerciniams skrydžiams, o vyriausybinių užsakymų gali tekti laukti ilgai.

Dar į tolimesnę ateitį nukeltas raketos „Angara-100“ paleidimas, ji galėtų iškelti net 100 t krovinių. Tokių raketų gali prireikti skrydžiams į Mėnulį arba Marsą, bet tai įvyks nebent apie 2030-uosius metus.

Už raketų „Angara“ šeimą yra atsakingas Chruniševo konstrukcinis biuras, valstybinį užsakymą gavęs dar dešimtojo XX amžiaus pradžioje, vos subyrėjus Sovietų Sąjungai. Tuomet planuota pirmąjį skrydį išvysti 2005 metais. Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad tai nėra realu ir tik parama Kremliuje leido biurui užsakymo neprarasti. Tik apie 2005-uosius darbai pajudėjo, padidinus valstybinį finansavimą.

Šiuo metu vykstantis pasiruošimas „Angara-1“ startui rodo, kad pagrindines problemas rusai įveikė ir netrukus į kosmosą kils modernios raketos. Net jeigu per pirmuosius skrydžius ir kils problemų, jos greičiausia nekels sunkumų visai programai, tik galbūt pavėlins įgyvendinimą. Tačiau visiško kracho specialistai tikrai neprognozuoja.

„Angara-1“, kaip rašo Tvn24.pl, turi ir simbolinę prasmę – tai tikras lūžis po Sovietų Sąjungos žlugimo nulemto nuosmukio, kai Rusijos kosminė pramonė tik atnaujindavo senas konstrukcijas. Tai šiuolaikinė, moderni raketa, kurios varikliai yra visiškai nauji, turintys didelį potencialą. Tad penktadienį numatytas startas greičiausiai taps naujos Rusijos kosminių skrydžių eros pradžia.