Biotechnologijų mokslinių tyrimų kryptys ir tendencijos
.
(1)
2024-06-19
30
Žmonių užšaldymas po mirties, siekiant ateityje juos prikelti, jau seniai nebėra tik mokslinės fantastikos tema. Atsirado ištisa tyrimų sritis – krionika. Bet ar žmonių užšaldymas iš tikrųjų veikia?
(0)
2024-05-08
0
Mokslininkė dr. Edita Kriukienė su komanda kuria metodus, kurie padėtų geriau diagnozuoti epigenetinius sutrikimus žmogaus ligų atvejais – pavyzdžiui, tiriant vieną mirtingiausių vaikų vėžių – neuroblastomą. „Pasiekimų gydant neuroblastomą nemažai, bet vaikai ir toliau miršta“, – teigia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) tyrėja.
(0)
2024-04-24
1
Virusus įsivaizduojame kaip blogiečius, kurie mus gali užkrėsti ir pridaryti rimtų problemų. Tačiau ne visi virusai vienodi. Gamtoje išsiskiria mielių virusai, kuriuos VU Gyvybės mokslų centre (VU GMC) tyrinėja biochemiko prof. Sauliaus Servos komanda. „Mielių virusai yra kitoks sutvėrimas. [...] Evoliuciniu požiūriu, tokie virusai turėjo seniai išnykti. [...] Bet jei gamtoje kažkas egzistuoja, akivaizdu, kad turi savo vietą“, – apie pagrindinį savo mokslinį interesą pasakoja profesorius.
(0)
2024-03-12
4
Genai mūsų organizme turėtų veikti kaip harmoningi orkestrai, tačiau atsitinka taip, kad pavieniai atlikėjai išsibalansuoja ir groja neharmoningai. Tai mums sukelia ligas. Šiuo atveju, orkestrą sudaro 40 trln. ląstelių, o mokslininkai kuria įrankius, kuriais galėtume kiekvieną ląstelę įvertinti atskirai, sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) tyrėjas prof. Linas Mažutis.
(0)
2024-03-07
1
Baltymo struktūra – tarsi jo nuotrauka, leidžianti pažvelgti į molekulių pasaulį iš arčiau. O mokslininkams tenka nemažai padirbėti, kad tai pamatytų. Be baltymų struktūrų neišsiverčia ir baterijų ir priešvirusinių apsaugos sistemų tyrimai, kurių rezultatai jau apdovanoti Nobelio premija net du kartus – už genų ir genomų redagavimo įrankius. Pastarasis Europoje jau taikomas ir klinikoje – pjautuvinės anemijos gydymui. Bakterijų priešvirusinių apsaugos sistemų, kurias tiriant ir atrasti minėti įrankiai, šiuo metu žinome daugiau nei 100. „Tik nedaug jų charakterizuota. Todėl dar nežinome, ką rasime ir kaip jas mokslininkai sugalvos pritaikyti“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) struktūrinės biologijos mokslininkė dr. Giedrė Tamulaitienė.
(0)
2024-03-03
2
Kiaulės, kurioms genetiniu redagavimu suteiktas imunitetas nuo plačiai paplitusio ir brangiai kainuojančio kiaulių reprodukcinio ir respiratorinio sindromo, rinkoje gali atsidurti jau po dviejų m
(0)
2024-02-23
3
Savo novatoriškais tyrimais ir ambicinga vizija garsėjantis Lietuvos biotechnologijų startuolis „Genomika“ sparčiai skinasi kelią į sėkmę. Neseniai pritraukusi daugiau nei 5 mln. eurų Europos Sąjungos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės investicijų, bendrovė, bendradarbiaudama su Inovacijų agentūra, dalyvaus Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) vyksiančioje gyvybės mokslų parodoje „Bio International Convention 2024“.
(0)
2023-12-14
13
Nors pirmąjį straipsnį apie genų redagavimo žirkles CRISPR-Cas9 profesorius Virginijus Šikšnys su komanda paskelbė vos prieš 11 metų, dabar jau galima apčiuopti šios technologijos naudą visuomenei. „[...] Visai neseniai buvo paskelbta, kad Jungtinėje Karalystėje įregistruota pirmoji CRISPR technologija paremta paveldimų ligų gydymo terapija, kuri gali būti taikoma klinikoje”, – sako mokslininkas, ir priduria, kad toliau ieško kitų genų redagavimo įrankių.
(0)
2023-11-30
2
Kauno technologijos universiteto (KTU) Chemijos fakulteto alumnas Karolis Norvaiša keičia pasaulį. Cheminės technologijos absolventas, baigęs doktorantūros studijas Airijoje, šiuo metu dirba Belgijoje, vienoje iš geriausių tyrėjų grupių Europoje. Naujausias jo tyrimų rezultatas – mažos neutralios molekulės, leidžiančios pernešti fosfatus pro membraną, taip atveriant duris naujiems tyrimams sunkių genetinių ligų gydimui.
(0)
2023-10-31
-1
Lietuva tampa biotechnologijų pažangos oaze Baltijos regione. Biotechnologijų sektorius sparčiai auga ir pulsuoja energija, o ateities vizijos skatina didelius žingsnius. Mūsų šalis pažangi mokslo tyrimuose ir technologijų plėtroje, o tai atspindi įvairių mokslinių institucijų ir įmonių glaudus bendradarbiavimas, užsienio investicijų augimas. Apie biotechnologijas pasakoja naujai įsikūrusios kompanijos „Memel Biotech“ vyr. kokybės atstovė Laura Krapivkė, kuri dėl svajonių darbo gyvenimą Vilniuje iškeitė į Klaipėdą.
(0)
2023-09-20
1
Biotechnologijų pramonė – viena labiausiai augančių aukštųjų technologijų sričių visame pasaulyje. Vien pernai šios pramonės įmonių pajamos Europoje ir JAV siekė per 215 mlrd. JAV dolerių, o garsūs kompanijų išradimai stebino visą pasaulį. Vakcina nuo COVID-19 ar įvairūs sveikatai reikalingi prietaisai – tai tik dalis šios aukštųjų technologijų šakos atradimų, o su jų teikiama nauda mes susiduriame kiekvieną dieną. Vilnius neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir taip pat yra vienas iš šios pramonės centrų Europoje. Šios industrijos šakos įmonių ir darbuotojų skaičius mieste didėja kasmet. Aukštųjų technologijų įmones jungiančios ekosistemos „Vilnius TechFusion“ duomenimis, nuo 2020 m. biotechnologijos pramonės įmonių skaičius išaugo 7 proc., o darbuotojų – 19 proc.
(0)
2023-09-12
1
Tyrėjai iš kamieninių ląstelių laboratorijoje sukūrė žmogaus embrionų modelius ir užaugino juos be gimdos, o tai atveria kelią pažangai vaisingumo, farmacijos tyrimų ir transplantacijos srityse, skelbia „The Guardian“.
(0)
2023-07-19
4
Naujas gydymo metodas, apimantis smegenų stimuliavimą ir dirbtinį intelektą, siekiant pagerinti atminties funkcijas, rodo įspūdingus rezultatus.
(31)
2023-03-02
13
Atrodo, kad pastaruoju metu mūsų gyvenimus užvaldo dirbtinis intelektas, tačiau grupė mokslininkų tvirtina, kad ateitis – „organoidinis intelektas“.
(2)
2023-02-06
19
Dar praėjusį rudenį Vilniuje organizuotas didžiausias Europos industrinių biotechnologijų ir bioekonomikos forumas „EFIB 2022“ jau davė rezultatų. Iš 18 šalių atvykę aukštųjų technologijų ekspertai sutarė, kad dėl Europai iškilusių ekonominių ir geopolitinių grėsmių svarbu imtis skubių veiksmų. Dalyvių apsvarstyti galimi pokyčiai nugulė į „EuropaBio’s EFIB Vilnius statement“ dokumentą, kuriame išvardintus punktus Lietuva pradėjo įgyvendinti netrukus po paskelbimo.
