KTU cheminės inžinerijos doktorantė apie kuriamus biojutiklius: gali būti pritaikomi ir medicinoje

Šiuo metu Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Chemijos inžinerijos doktorantės Ingridos Kutraitės vystomi tyrimai galėtų padėti gaminti ir realiu laiku aptikti fenolines rūgštis, turinčias daugybę sveikatai naudingų savybių.

„Jos naudojamos maisto, kosmetikos, farmacijos pramonėse, nes pasižymi antibakterinėmis, priešvėžinėmis, priešuždegiminėmis, antimutageninėmis, antivirusinėmis ir panašiomis savybėmis“, – pabrėžia būsimoji mokslininkė.

Biojutikliai kuria alternatyvias gamybos galimybes

Kiekvienais metais šių rūgščių poreikis pasaulyje auga, todėl itin svarbu rasti būdų, kaip jas gaminti tvariai, efektyviai ir gamybos procesą padarant paprastesnį.

„Doktorantūroje gilinuosi į sintetinės biologijos ir metabolinės inžinerijos taikymą, siekiant modifikuoti mikroorganizmus. Noriu sukurti biojutiklius ir juos pritaikyti, kuriant gaminančias mikroorganizmų gentis iš tvarių šaltinių“, – apie savo tikslus pasakoja KTU doktorantė.

Fenolines rūgštis išskirti iš augalų arba gaminti cheminės sintezės metodais pakankamai sudėtinga, be to, tai ne taip efektyvu ir tvaru. Manoma, kad biojutikliai padėtų sukurti alternatyvias gamybos galimybes. Pasak I. Kutraitės , tai patrauklus gamybos metodas, nes jie geba aptikti tikslinį junginį realiu laiku.

„Aptikus junginį, galima vizualizuoti fenolinės rūgšties gamybą mikroorganizme, pašalinant poreikį pagamintą junginį surinkti, išskirti ar kitaip apdoroti“, – pasakoja ji.

Be to, pasak mokslininkės, sukurti biojutikliai galėtų būti pritaikomi ir medicinoje: „Kai kurios fenolinės rūgštys aptinkamos žmogaus kraujyje ir šlapime kaip biomarkeriai, sergant onkologinėmis ligomis. Sukurti biojutikliai padėtų greitai ir paprastai atlikti pirminę diagnozę“.

Užduotis – kūrybiškai žvelgti į teorines žinias

Šiuo metu I. Kutraitė studijuoja antrame doktorantūros kurse ir tęsia magistrantūros tematiką. Per pirmuosius studijų metus I. Kutraitė lankėsi stažuotėje užsienyje ir praplėtė savo akiratį fenolinių rūgščių tyrinėjimo lauke.

„Dalyvavau konferencijoje Edinburge, Škotijoje. Jos metu sužinojau, kokie tyrimai šiuo metu atliekami, susipažinau su mokslininkais iš įvairių Europos šalių. Jaunojo, būsimojo mokslininko kelias tuo ir įdomus – atrandi naujas sritis, supranti mokslininko kasdienybę, mokaisi iš profesionalų ir po truputį pats tampi mokslininku“, – atskleidžia Ingrida.

Pašnekovė atskleidžia, kad jos kasdienybė sujungia daugybę sričių tarpusavyje – tiksliuosius, gamtos ir netgi humanitarinius mokslus.

„Mokykloje susidūriau su dilema – mane domino tikslieji ir gamtos mokslai, bet tuo pačiu norėjau kurti ir rašyti. Tik įstojus į doktorantūrą supratau, kad būtent mokslininko kasdienė užduotis – kūrybiškai žvelgti į savo srities žinias“, – neslepia I. Kutraitė.

Ingrida pastebi, kad doktorantūros studijos labai skiriasi nuo pirmos ir antros pakopos studijų – čia jau atliekami tyrimai, vykdoma mokslinė veikla. Taip pat pritaikomos žinios, nes teorijos žinių jau būna sukaupta ankstesniais metais.

„Labai įdomu pamatyti ir suvokti, kad tobulėji. Galima palyginti savo anksčiau atliktus darbus ir dabar vykdomus. Norintiems studijuoti doktorantūroje patarčiau neabejoti savimi, jei yra bent mažiausias noras. Gali atrodyti, kad keturi metai mokslų yra labai daug, tačiau jie bėga greičiau nei spėji suvokti“, – šypsosi KTU doktorantė.