„Reikia 1,8 mlrd. eurų.“ Situacija katastrofiška. Kas nutiko Lietuvai

„Via Lietuva“ ieško, kas už maksimalią 300 tūkst. eurų (be PVM) sumą atliktų galimybių studiją, kaip pakeisti teisinę bazę ir tiksliai apibrėžti, iš kokių konkrečių šaltinių įmonė gautų pajamų keliams finansuoti. 

Pasak „Via Lietuvos“ generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, dabartinis finansavimo modelis nėra tvarus, nes kasmet iš valstybės biudžeto keliams skiriama „vos ne ta pati suma“.

„Siekiame surasti modelį, pakeisti tam tikrus teisės aktus, kad finansavimą žinotume ne vieneriems metams. (...) Todėl reiktų rasti modelį, prisirišti prie tam tikrų atskaitos taškų, surasti taisykles ir pakeisti įstatymus, kad žinotume, kad tiek pajamų galbūt surinksime, tokias jas turėsime. Ir kad galėtume planuotis išlaidas ir iškart tam tikrus ilgalaikius projektus“, – BNS sakė M. Švaikauskas.

„Dabar ilgalaikių projektų net negalime pradėti, nes nežinome kitų metų finansavimo. Nes tik Seimas lemia kitų metų biudžetą“, – pridūrė jis.

Birželio pradžioje paskelbto studijos rengėjo konkurso sąlygose nurodoma, kad dabar įstatymuose įtvirtintas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo modelis neužtikrina, kad visos su keliais susijusios lėšos, pavyzdžiui, rinkliavos, būtų panaudotos būtent kelių tinklo plėtrai.

M. Švaikauskas tikino, kad įstatymu leidus „Via Lietuvai“ gauti įmonei pajamų iš komercinės veiklos, lėšų keliams bendrovė galėtų pasiskolinti. Įmonės vadovo teigimu, nepaisant to, kad „Via Lietuva“ jau pusantrų metų yra akcinė bendrovė, ji negali savarankiškai skolintis rinkoje.

„Tikslas – surasti taisykles, susiformalizuoti įstatymais, pasižiūrėti veikiančius Europoje modelius ir pasiūlyti juos pritaikyti Lietuvoje. Ir akcinės bendrovės statusas, kurį dabar turime, būtų pilnai legit (įgyvendintas – BNS). Galėtume patys skolintis, patys planuoti ilgalaikes investicijas, nes šiandien mes net kaip įmonė skolintis negalime“, – kalbėjo jis.

Anksčiau M. Švaikauskas yra sakęs, kad bendrovė negali skolintis dėl Finansų ministerijos patvirtintų nuostatų, nors dar pernai gegužę su finansų įstaigomis buvo beveik susitarta dėl 100 mln. eurų bankų paskolų.

Studijos rengėjai turėtų išanalizuoti Austrijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos ir Suomijos kelių finansavimo praktiką, taip pat, kaip lėšos skirstomos energetikos arba geležinkelių įmonėse Lietuvoje.

„Via Lietuva“ nori turėti bent du naujus finansavimo modelius, kurie apimtų įmonės galimybes finansuoti veiklą iš sunkiojo transporto mokamo kelių naudotojo mokesčio, rinkliavų, tiesioginių pajamų iš jos turto, elektromobilių krovos stotelių, taip pat skolinantis, tačiau nedidinant valstybės skolos.

„Via Lietuva“ vadovas pabrėžia, jog kai kur Europoje tokių pat bendrovių už naudojimąsi keliais gautos pajamos nėra perskirstomos per valstybės biudžetą, o atitenka tiesiai įmonėms.

M. Švaikausko teigimu, norint įgyvendinti strateginius valstybės tikslus ir gerinti kelių kokybę per artimiausius 10 metų jiems reikėtų skirti apie 1,8 mlrd. eurų.

„Poreikis yra 1,8 mlrd. eurų dešimčiai metų į priekį, kad pasiektume rezultatą, koks užprogramuotas strateginiuose dokumentuose: turėti daug geresnį dangos būklės indeksą, kad tiltai negriūtų ir panašiai. Nes turime rodiklius, kurie yra iškelti, tačiau finansų jiems neskiriama. Tai kelių būklė degraduoja, tiltai degraduoja“, – sakė jis.

Pasak M. Švaikausko, bendrovė tikisi, kad studija bus baigta ir teisės aktai parengti iki šių metų pabaigos.

Keliams šiemet numatoma skirti 872 mln. eurų. Pagal įstatymą iš KPPP programos skiriamo finansavimo 67 proc. tenka valstybinės reikšmės, 33 proc. – vietiniams keliams. 

Kovą „Via Lietuva“ pranešė, kad 2024–2027 metais į valstybinės reikšmės kelių plėtrą ir atnaujinimą investuos daugiau nei 1,7 mlrd. eurų.