Pacientų laukia staigmena. Lietuvoje uždraudžiamas toks dantų gydymas

2024 m. liepos 10 d. paskelbtas Europos Sąjungos Gyvsidabrio reglamento pakeitimas, kurio tikslas – sureguliuoti likusius tikslingo gyvsidabrio naudojimo produktuose Europos Sąjungoje atvejus ribojant jo gamybą ir prekybą. Reglamentas įsigalios liepos 30 d. ir turės būti taikomas tiesiogiai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, tarp jų ir Lietuvoje.

Galiojančio Gyvsidabrio reglamento pakeitimais visiškai uždraudžiama naudoti dantų amalgamą, taip pat tam tikrų  gyvsidabrio turinčių produktų gamyba, importas ir eksportas. Nors Europos Sąjungoje gyvsidabris daugelyje produktų ribojamas, kai kuriuose produktuose jis vis dar naudojamas. Pavyzdžiui, gaminant dantų amalgamą, tai yra viena didžiausia likusi gyvsidabrio tikslinio naudojimo ES sričių – 2019 m. vien tik dantų amalgamai gaminti sunaudota apie 40 tonų gyvsidabrio.

Nuo 2025 m. bus visiškai uždrausta naudoti dantų amalgamą dantų taisymui, išskyrus mediciniškai būtinus atvejus ir laikiną išimtį iki 2026 m. birželio 30 d. toms ES valstybėms narėms, kurioms pagrįstai reikia daugiau laiko pritaikyti nacionalines kompensavimo už pacientų gydymą valstybės lėšomis sistemas.

Taip pat nuo 2025 m. sausio 1 d. bus draudžiamas dantų amalgamos eksportas, o nuo 2026 m. liepos 1 d. uždraudžiama dantų amalgamos gamyba ir importas, išskyrus dantų amalgamos gamybą ir importą specialiesiems medicininiams poreikiams užtikrinti.

Dantų amalgamos gamintojai ir importuotojai įpareigojami nacionalinei atsakingai institucijai (Lietuvoje – Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos) kasmet pateikti duomenis apie praėjusiais kalendoriniais metais importuotą ar pagamintą dantų amalgamos kiekį, skirtą specialiesiems medicininiams poreikiams. Valstybės narės turės šia informacija pasidalinti su Europos Komisija.

Į Gyvsidabrio reglamentą įtrauktos šešių tipų gyvsidabrio turinčios lempos – jas bus draudžiama gaminti, importuoti ir eksportuoti nuo 2025 m. gruodžio 31 d. arba 2026 m. gruodžio 31 d. (priklausomai nuo tipo).

Pagal dabar galiojančius Gyvsidabrio reglamento reikalavimus jau ribojama tam tikrų lempų, baterijų, matavimo priemonių, elektronikos prietaisų, kosmetikos, biocidų ir kitų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamyba, eksportas ir importas. Taip pat nuo 2018 m. sausio 1 d. dantų amalgamą draudžiama naudoti vaikų iki 15 metų, nėščiųjų ir krūtimi maitinančių moterų dantims gydyti.

Šie nauji reikalavimai prisidės kuriant aplinką be toksinių medžiagų, prie Nulinės taršos veiksmų plano tikslų įgyvendinimo, ES cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinimo.

Gyvsidabrio reglamento pakeitimuose taip pat numatyta, kad ES valstybių narių atsakingos institucijos turės teikti ataskaitas apie Europos Komisijos (EK) gairių dėl krematoriumų išmetamo gyvsidabrio kiekio mažinimo technologijų įgyvendinimą. EK turi šias  gaires parengti iki 2025 m. gruodžio 31 d., o iki 2029 m. gruodžio 31 d. įpareigota atlikti minėtų gairių įgyvendinimo valstybėse narėse peržiūrą ir įvertinti, kokią  įtaką tai turi mažinant gyvsidabrio išmetimus.

Krematoriumai dėl gyvidabrio plombų kremuojamuose kūnuose yra didelis gyvsidabrio išmetimo į atmosferą šaltinis ir net laipsniškai atsisakant dantų amalgamos, jie kurį laiką ir toliau terš orą, vandenį ir dirvožemį.

Minėtos EK numatytos peržiūros metu turėtų būti atlikta analizė ir įvertinta, ar toliau reikalinga draudimo išimtis, leidžianti dantų amalgamą naudoti, gaminti ir importuoti specialiesiems medicininiams poreikiams užtikrinti. Taip pat įvertinti poreikį atsisakyti likusių leidžiamų gyvsidabrio naudojimo atvejų, išplėsti gyvsidabrio atliekų susidarymo iš didelių šaltinių sąrašą.

Gyvsidabris yra toksiška cheminė medžiaga, kelianti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai. Istoriškai gyvsidabris buvo naudojamas daugelyje sričių, tokių kaip aukso gavyba, baterijos, fluorescencinės lempos, termometrai ir barometrai. Didelis gyvsidabrio kiekis, pavyzdžiui, įkvėpus gyvsidabrio garų, gali pakenkti smegenims, plaučiams, inkstams ir imuninei sistemai. Patekęs į aplinką jis patenka į mitybos grandinę ir kaupiasi, daugiausia žuvyse.