„Rudenį ateis Trumpas, ir baigsis visi karai.“ Lietuvoje kilo didžiulė audra

Šilalės ir Tauragės rajonuose ketinant įsteigti taktiniam manevravimui skirtus poligonus, institucijų ir kariuomenės atstovams dar teks ieškoti būdų, kaip patiems taktiškai išmanevruoti tarp šalies saugumo poreikių ir pasipiktinusių vietos gyventojų.

Vis tik pirmieji susitikimai kol kas ne itin sėkmingi.

„Statykite prie savo namų“, „Važiuokite į Vilnių ir darykite savo poligonus“, „Visa Lietuva bus poligonais paversta“, „Labai karo norit, kurstote visuomenę“, „Daro poligonus, kad įveltų Lietuvą į karą“ – tokie ir panašūs gyventojų šūksniais lydėjo pirmadienį į Šilalę ir Tauragę atvykusius centrinės valdžios atstovus.

„Vertinu blogai, nes ta vieta labai įdomi parinkta, šalia Pagramančio regioninis parkas. Galės daryti viską poligone, teršti aplinką, kirsti medžius, o šalia regioninis parkas. Nesiriša kažkaip“, – BNS sakė į susitikimą Šilalėje atvykęs 26 metų ūkininkas ir ugniagesys gelbėtojas Arvydas Gireikis.

Čia drauge su juo poziciją išreikšti atvyko kelios dešimtys gyventojų. Tuo metu Tauragėje planais steigti poligoną piktinosi keli šimtai žmonių.

Valstybės gynimo taryba dviejų nedidelių poligonų steigimui minėtuose rajonuose pritarė dar birželio pabaigoje, praėjusią savaitę šį sprendimą patvirtino ir Vyriausybė. Dabar šis klausimas – Seimo rankose.

„Rudenį ateis Trumpas, ir baigsis visi karai“

Susitikimą Šilalėje įžanginiu žodžiu pradėjo vietos meras Tadas Bartkus, kuris įžengęs į salę kiekvienam susirinkusiam gyventojui paspaudė ranką.

„Mes turime klausimų, visuomenė turi klausimų, į kuriuos tikimės atsakymų“, – sakė jis.

Gyventojams rūpėjo, kodėl poligonams parinktos būtent šios teritorijos, kodėl suskubta juos steigti, kokių jie galėtų tikėtis kompensacijų už kritusią jų sklypų vertę, ramybės trikdymą.

„Patirsime didžiulę materialinę ir moralinę žalą, kokia bus kompensacija?“ – susitikime klausė neprisistačiusi Šilalės gyventoja.

Krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys jai tvirtino, kad materialinė žala bus kompensuota pagal įstatymą, o dėl moralinės jis negali atsakyti.

„Dabartinė geopolitinė situacija diktuoja, kad neturime laiko daug diskutuotis, matuotis, reikia kuo greičiau parengti kariuomenę ir sąjungininkus. (...) Gal kokioje Ispanijoje būti geriau, bet esame ten, kur esame“, – gyventojams sakė R. Pleškys.

Vis tik ne visus viceministro argumentai įtikino. Viena garbaus amžiaus moteris Šilalėje tvirtino, kad ne poligonai, Lietuvos kariuomenė ar sąjungininkų pajėgos padidins jos saugumą: „Rudenį ateis (Donaldas – BNS) Trumpas, ir baigsis visi karai. Jūs tikėkite, jūs netikėkite, taip ir bus.“

Besipiktinančius gyventojus perkalbėti bandė į susitikimą atvykęs šaulys Kęstutis Bauža.

„Prisidėsiu pats savo lėšomis: susodiname visus į autobusą, nuvežame į Ukrainą ir parodome, kaip atrodo karas“, – kalbėjo LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės vadas.

Vis tik jo žodžiai buvo sutikti šūksniais ir baubimu, dar labiau įaudrinant susirinkusiuosius.

„Kiti medžios čia, o mes – į amžinuosius medžioklės plotus“

Nors institucijų ir kariuomenės atstovai sako, kad poligonai bus skirti tik manevrinėms pratyboms, joje nebus vykdomi šaudymai, dalis gyventojų tuo netiki.

„Šiai dienai šaudymai poligone nėra numatyti“, – teigė kariuomenės vado padėjėjas pulkininkas Andrius Jagminas.

„Šiai dienai, o kitai dienai?“ – į jo teiginį klausimu atsakė vienas iš atėjusiųjų į susitikimą.

Centrinės valdžios planus kritikuoja ir vietos medžiotojai, neteksiantys teisės medžioti poligonų teritorijose esančiuose miškuose.

„Jei būtų pirma susitikimas, o vėliau būtų eita į Valstybės gynybos tarybą, Vyriausybę, Seimą, kitaip būtų. (...) Mes nesame prieš kariuomenę, (...) bet mes už tai, kad kalbėtumėtės su mumis“, – kalbėjo Tauragės medžiotojas Kęstutis.

Visgi institucijų atstovai bando raminti. Anot krašto apsaugos viceministro, gyvūnų populiaciją vis tiek reikės kontroliuoti, tad šiam tikslui bus pasitelkti medžiotojų būreliai.

„Medžiotojai nebus padėties šeimininkai, bet susitarimas galimas“, – sakė R. Pleškys.

Aplinkos ministerija taip pat teigia, kad iš nė vieno medžioklės būrelio nebus atimta tiek teritorijos, kad jis prarastų savo statusą. Ir net jei taip nutiktų, anot ministerijos atstovų, jiems būtų kompensuota kita teritorija.

„Jei neapsiginsime, būsime nepasiruošę, sąjungininkai nepadės, mums ir medžioklės nebereikės. Kiti medžios čia, o mes iškeliausime į amžinuosius medžioklės plotus“, – sakė Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

„Su kareiviais galėsi kavą gerti ar kotletais juos pavaišinti“

Vis tik ne visi į susitikimus atėję gyventojai nusiteikę griežtai prie poligonų steigimą.

Štai Tauragės rajone įsikūrusios Dauglaukio bendruomenės pirmininkė Lina Urbutienė sako tenorinti, kad poligono riba būtų kiek pastumta, nes dalies gyventojų sodybų ribos bus prie pat šios karinės teritorijos.

„Viskas gerai, jiems reikia treniruotis, jie ir dabar treniruojasi, viskas vyksta, veiksmas vyksta, mes su tuo gyvename daug metų, kitaip nebus, mes suprantame. Bet šiek tiek, kad pasislinktų nuo kiemo vartų, nes dabar, ką? Išeisi su kavos puodeliu ir su kareiviais galėsi kavą gerti ar kotletais juos pavaišinti“, – kalbėjo L. Urbutienė.

Šilalėje virėja dirbanti 53 metų Sonata Rimkuvienė BNS teigė, kad poligonų Lietuvai reikia, o kad pasirinkta jos gyvenama savivaldybė, moters negąsdina.

„Kažkur reikia įkurti, ar Šilalės rajone, ar kur kitur, vis tiek reiks. (...) Tegul būna Šilalės rajone, ką darysi“, – kalbėjo moteris.

„Nesame priešai“

R. Pleškys sako, kad poligonų reikia, nes perkant naują karinę techniką, daugėjant sąjungininkų pajėgų Lietuvoje, kariuomenė neišsitenka turimose vietose. Be kita ko, planuojama, kad poligonuose teritorija nebus uždaryta ar aptverta tvora, nebus taikomi didesni apribojimai, nebent didesnių pratybų metu.

A. Jagmino teigimu, planuojama, kad iš viso per metus poligonuose bus organizuojamos penkios didesnės apimties pratybos, kurios trunka iki dešimties dienų.

Pasak jo, nors pratybų metu nebus šaudoma, ketinama naudoti lazerinę techniką, pirotechniką.

Institucijų atstovai tikisi, kad poligonų steigimas leis užmegzti glaudesnį dialogą tarp vietos bendruomenių ir kariuomenės.

„Norėčiau, kad kiekviena močiutė ateitų ir pasakytų, kad čia mano karys“, – sakė A. Jagminas.

Jis teigė manąs, kad visus gyventojų nuogąstavimus galima išsklaidyti, o dėl poligonų kylančius nepatogumus – išspręsti.

„Susitarsime“, – dažnai į gyventojų klausimus susitikimuose atsakydavo kariuomenės atstovas.

„Visada mums svarbu, ką sako gyventojai, mes nesame priešai, kad bandytume neįsiklausyti, neišgirsti“, – antrino R. Pleškys.

Nori konkretumo ir garantijų

Po susitikimo Šilalės rajono meras T. Bartkus žurnalistams sakė, kad labiausiai neramina neapibrėžtas poligono statusas. Pasak jo, įstatyme turėtų būti apibrėžta, jog tai bus taktiniam manevravimui skirtas poligonas.

„Šiandien kalbame apie manevrus, lengvąją techniką, tačiau ministerija ir jos atstovai tiesiogiai neatsako, koks tas poligonas ir jo statusas bus po metų, dviejų ar trijų. Labiausiai nerimaujame, kad iš lengvojo manevrinio poligono jis netaptų šaudymo, kas sukeltų papildomą alergiją gyventojams“, – kalbėjo politikas.

Po susitikimo Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas BNS teigė, kad savivaldybė nori, jog būtų atidžiai peržiūrėta planuojamo poligono teritorija.

„Galbūt kai kuriose vietose ją pamažinti, kad nekiltų emocijų dėl rekreacinių teritorijų, dėl kapinių, sodybų, galbūt toliau atitraukti. (...) Ką pats matau iš vykusios diskusijos ir parengto teisės akto, tai mums reikia garantijų, kad miškas nebus iškirstas“, – sakė D. Kaminskas.

Savo ruožtu R. Pleškys tvirtino, kad įstatymu steigiamas karinis poligonas ir paprastai nenurodoma, kokia veikla jame galima.

„Nenoriu pasakyti, kad mes čia bandome apgauti. (...) Tolesnis aptarimas tik komitetuose bus, ar čia reikia dar kažkokius teisinius įstatus įdėti“, – kalbėjo jis.

A. Jagminas teigė, jog Tauragės ir Šilalės poligonuose pagal jų dydį negalėtų vykti šaudymo pratybos, jie pritaikyti tik taktiniam manevravimui. 

„Pagal parametrus, neužtenka erdvės, atsiranda saugos zonos, jeigu sunkesnei technikai, jos yra iki keturių kilometrų. Tada arba tu manevro negali daryti, arba negali šaudyti“, – pasakojo jis.

R. Pleškys Šilalės ir Tauragės gyventojams kartojo, kad galutinio sprendimo dėl poligonų dar nėra.

Nors įstatymas dėl jų įsteigimo Seimui pateikiamas šią savaitę, priėmimo stadiją teisės aktas pasieks tik rudenį, tad diskusijoms laiko yra.

Lietuvos institucijos teigia, kad būtinybę įsteigti du naujus karinius poligonus diktuoja Rusijos grėsmės ir tai, kad dabartiniuose poligonuose nebeužtenka vietos.

Jei Seimas pritars, poligonų steigimo darbus ketinama pradėti rudenį.

Tauragės rajone veikia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Šilalės rajone – brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.