„Automobilius varykite po stogu arba uždenkite storu audeklu.“ Perspėjama visa Lietuva

Ko gero, dažnas jau pamiršome liepos pabaigoje Lietuvoje praūžusią audrą, kuri vartė medžius, daugybę žmonių paliko be elektros energijos, dėl audros vėlavo viešasis transportas, traukiniai, teko atidėti dalį skrydžių. Deja, neapsieita ir be aukų: Grigiškėse, užvirtus medžiui, žuvo šunį vedžiojusi moteris.

Beveik neabejotina, kad ateityje, keičiantis klimatui, stichijų tik daugės, tad būtina keisti ir požiūrį į savo sveikatą, gyvybę bei turto saugumą. Kad ir kaip norėtume, kad valstybė pasirūpintų bėdoje, kiekvienas žmogus pirmiausiai pats privalo rūpintis savo turtu.

Po pastarosios audros eilinį sykį įsiplieskė audringos diskusijos, žmonės piktinosi ir skundėsi negavę jokio perspėjimo, todėl nesirūpino ir dėl to patyrė nuostolių. Užuot patys pasirūpinę savo turto saugumu, mes pernelyg įpratome kliautis įvairiais perspėjimais, prognozėmis ir telefono programėlėmis.

Pažvelkime į Skandinaviją. Tuose kraštuose ar šiaip kalnuotose vietovėse žmonės iš asmeninės patirties žino, kad oras gali drastiškai keistis net kelis kartus per dieną ir yra tam pasirengę. Įprotį rūpintis savo turtu ir tai daryti nuolat turėtumėm išsiugdyti ir mes – net ir visiškai įprastos, „lietuviškos“ vasaros liūties atveju gali staiga sustiprėti vėjas, susiformuoti viesulas ir tada jau nebesuspėsi sužiūrėti, kas kur nepritvirtinta ar nepadėta į vietą.

Galime pasidžiaugti, kad gyvename išties tvirtuose namuose – dėl tobulesnių statybinių technologijų namų konstrukcijos tampa vis tvirtesnės ir labiau atsparios aplinkos poveikiams, tačiau visa namų įranga yra gerokai brangesnė nei anksčiau.

Privačiuose namuose, terasose, sklypuose turime kur kas daugiau lengvų ir pažeidžiamų konstrukcijų – šiltnamių, pergolių, lauko skėčių, pavėsinių – tad nuostoliai, kuriuos padaro vėjas, lietus ar kruša, yra ženkliai didesni.

Kol šių metų audrų nuostoliai dar skaičiuojami, prisiminkime, kad ir pernai daug gyventojų susidūrė su daug kainavusiais gamtos stichijų iššūkiais.

Lietuvos Bankas savo metinėje draudimo rinkos apžvalgoje skelbia, jog 2023 m. išmokos pagal turto draudimo sutartis viršijo 135 mln. eurų – 31,4 proc. daugiau nei 2022-aisiais – ir priduria, kad tokį išmokų augimą iš dalies galima sieti ir su Lietuvą siaubusiomis audromis.

Kad įvairių gamtos jėgų sukeliamų žalų gyventojų turtui dažnis ir bendra išmokų suma kasmet didėja, pastebi ir „Lietuvos draudimas“. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien 2023 m. rugpjūtį vidurio ir šiaurės Lietuvos regionus nusiaubusi audra atnešė apie 11 mln. eurų nuostolių – ant transporto priemonių ir pastatų griuvo medžiai, smarkus vėjas plėšė stogus, kruša talžė pastatus, niokojo automobilius.

BTA draudikai dėl šios audros savo klientams išmokėjo 2,3 mln. eurų – dvigubai daugiau (1,1 mln. eurų) nei per visą 2022-ųjų vasarą. Bendrovės „Gjensidige“ skaičiavimais, dėl šios audros vidutinė gamtos stichijų žala Lietuvoje išaugo dvigubai – iki pustrečio tūkstančio eurų. Draudimo bendrovės „Ergo“ duomenimis, audros, liūtys, krušos ir stiprus vėjas pernai lėmė turto sugadinimus ar sunaikinimus už beveik du milijonus eurų.

Vis dažniau stichijų metu nukenčiantis gyventojų turtas – automobiliai: juos apgadina kruša ar lūžę medžiai, krentančios šakos, vėjo blaškomi daiktai, liūties metu važiuojant per apsemtą gatvę sugadinamas variklis.

Kas belieka – keisti įpročius ir mokytis gyventi naujojo klimato sąlygomis.

Prieš prognozuojamą audrą derėtų pagalvoti apie nebūtinų kelionių atsisakymą, automobilio įvarymą į patalpą su stogu – tiesa, prieš tai įvertinus, ar ji nėra pernelyg žemai ir ten liūties metu nesikaups vanduo. Jei tokios galimybės nėra, įsitikinkite, kad aplink transporto priemonę nėra ją galinčių apgadinti medžių ar lengvų daiktų, nuo krušos automobilį uždenkite storesniu audeklu. Keliaujant per audrą ar liūtį, patariama sumažinti greitį, o galbūt netgi sustoti šalikelėje, įjungus avarines šviesas.

Artėjant audrai, derėtų pasirūpinti ir kitu savo turtu: uždaryti namų langus, iš jų aplinkos susirinkti lengvai vėjo pakeliamus daiktus, suskleisti pavėsines ir pan. Net jei prognozės nepasiteisins ir audra šįkart aplenks, senas posakis byloja, kad „atsarga gėdos nedaro“. Kai rūpinimasis savimi ir savo turtu taps įpročiu bei rutinos dalimi, visi būsime saugesni ir turėsime mažiau progų gailėtis, kad kažko nepadarėme.