„20 % Lietuvos BVP. Iki 2030 m.“

Lietuva privalo siekti tapti Europos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus lydere ir traukos centru talentams bei kapitalui – IRT sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė 2030 m. turi potencialo sudaryti 20 proc. šalies BVP, sako „Unicorns Lithuania“.

Pirmadienį asociacija „Unicorns Lithuania“, vienijanti daugiau kaip 120 aukštos pridėtinės vertės technologijų sektoriaus bendrovių, pristatė viziją Lietuvai ir konkurencingumo didinimo bei ekonominio augimo galimybes. Koncentruotis siūloma į talentų pasiūlos ir kokybės auginimą, verslo aplinkos gerinimą bei atsako geopolitinėms grėsmėms užtikrinimą.

„Pirmaujančios Lietuvos vizija yra ambicinga, tačiau nėra neįgyvendinama. Realizuoti ją galime iš lyderiaujančių valstybių perimtu švietimo sistemos modeliu, lanksčia talentų auginimo, pritraukimo ir motyvavimo politika, konkurencingiausia verslo plėtros aplinka ir valingomis pastangomis šalies saugumui didinti. Pasiūlymų įgyvendinimas ne tik ugdytų ir padėtų į Lietuvą pritraukti naujus talentus, turinčius ateičiai reikalingų įgūdžių, bet kartu skatintų startuolių kūrimą, investicijų pritraukimą ir spartų tarptautiniu mastu konkurencingų technologijų įmonių skaičiaus augimą. Lietuvai svarbu globoti ir jau išaugintus startuolius – sudaryti konkurencingas sąlygas IT sprendimais grįstiems verslams sėkmingai plėsti aukštą pridėtinę vertę kuriančias veiklas“, – sako „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.

Startuolių sektorius Lietuvoje sukuria jau daugiau nei 18,5 tūkst. darbo vietų, per metus sumokėdamas 372 mln. eurų mokesčių (2023 m.), o įmonėse dirbančių specialistų vidutinė alga yra dvigubai didesnė už vidutinį atlyginimą Lietuvoje (4,5 tūkst. Eur, lyginant su 2,2 tūkst. Eur). Lietuvoje išauginome 4 vienaragius, o bendrai su Lietuva siejami 9 vienaragiai.

Švietimo sistema – pritaikyta ateities poreikiams

Pasak „Unicorns Lithuania“ atstovų, aukšta pridėtine verte grįstos ekonomikos klestėjimas gali būti įmanomas tik su pirmaujančia švietimo sistema, o esama Lietuvos ugdymo sistema susiduria su tęstiniais iššūkiais įvairiose srityse: tinklo, finansavimo, ugdymo programų.

„Lietuvos švietimo sistema turi tapti lyderiaujančia Europoje pagal PISA (Programme for International Student Assessment) reitingą. Viena iš priemonių tam pasiekti – keisti švietimo modelį į „6+3+3“, kai 6 m. skiriami pradiniam išsilavinimui, 3 m. – pagrindiniam išsilavinimui, ir 3 m. – viduriniam išsilavinimui. Globalaus PISA reitingo rezultatai atspindi švietimo sistemos kokybės ir valstybės ekonomikos augimo perspektyvas, o 6 metų pradinio mokymo modelio privalumai: geresnis mokinių parengima, aukštesni akademiniai pasiekimai, tvirtesni soc. pagrindai. 6 m. pradinio ugdymo sistema spręstų mokyklų tinklo iššūkius, sudarytų geresnes sąlygas mokyklų pasiekiamumui bei padėtų spręsti mokytojų trūkumo iššūkius“, – sako Rytis Laurinavičius, „Unicorns Lithuania“ valdybos narys ir „Omnisend“ vadovas.

Antra kryptis – mokyklose užtikrinti kokybišką STEM ir IT įgūdžių vystymą, kiekvienam Lietuvos moksleiviui įdiegti praktinius finansinio raštingumo ir antreprenerystės įgūdžius. Kartu siūloma siekti atnaujinti mokytojų karjeros ir atlygio modelį, kuriame pareigos ir atlyginimas priklausytų nuo pasiekimų, kompetencijų ir darbo rezultatų.

Talentai, dirbantys ir kuriantys Lietuvai

„Siekiant aukštos vertės ekonomikos Lietuvoje potencialo įgalinimo, greta vietos talentų ugdymo bei įtraukimo taps itin svarbu sėkmingai pritraukti ir užsienyje gyvenusius, patirtį kaupusius išeivius iš Lietuvos bei užsienio talentus. Tam būtina įvairiapusė, tęstinė aukštos kvalifikacijos talentų pritraukimo ir išlaikymo strategija. Todėl siūlome įtvirtinti talentų iš diasporos bei užsienio šalių pritraukimo modelį: itin aukštos kvalifikacijos darbuotojams, persikėlusiems į Lietuvą dirbti, mažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) iki 15% penkeriems metams“, – kitą pasiūlymų kryptį pristato Mantas Mikuckas, „Unicorns Lithuania“ valdybos narys ir „Vinted“ bendraįkūrėjas. Jis aiškina, kad šiuo metu Lietuvoje galioja keli GPM tarifai – 15 proc., 20 proc., 32 proc., tačiau 32 proc. tarifas taikomas uždirbantiems per 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) – toks mokestinis režimas tiek vietos, tiek užsienio talentams yra nepatrauklus, todėl ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvai nenaudingas.

Kitas siūlomas sprendimas startuolių įkūrėjų iš užsienio šalių pritraukimui – startuolio viza bei su ja teikiamos papildomos paslaugos (pvz. įtraukimas į ekosistemą), kurie turėtų tapti Lietuvos vizitine kortele, o Lietuva turėtų siekti tapti pasaulinių startuolių traukos centru. Prastėjant demografiniams rodikliams ir didėjant STEM talentų poreikiui, taip pat turime kurti finansines priemones universitetams pritraukti ir išlaikyti gabiausius studentus Lietuvoje.

Pažangi inovacijų ir rizikos kapitalo ekosistema

Vienas iš sprendimų užtikrinti rizikos kapitalo prieinamumą visose inovatyvių verslų plėtros stadijose, ypač – ankstyviausiuose etapuose, nes čia kapitalo trūkumas jaučiamas stipriausiai, siūlo „Unicorns Lithuania“, gali būti aukštųjų technologijų verslų finansavimo fondas, kuris sumažintų priklausomybę nuo ES struktūrinių fondų priemonių cikliškumo.

Kartu taip pat turėtume skatinti technologijų vystymą, inovacijas ir investicijas į ateities proveržio sektorius, sudaryti galimybę įmonėms dalį patirtų MTEP sąnaudų atgauti išmokos forma. Tai reiškia, ne tik sudaryti galimybę įmonėms dalį patirtų MTEP sąnaudų atgauti išmokos forma, bet ir užtikrinti kryptingą valstybės investavimo į prioritetines sritis (pvz. kibernetinio saugumo, giliųjų technologijų) strategiją, kuri įgalintų Lietuvoje kurti ir komercializuoti globaliai konkurencingas inovacijas.

„Papildomai matoma proveržio galimybė – skatinti investicijas į verslų plėtrą Lietuvoje, įvedant paskirstytojo pelno mokesčių modelį, kai reinvestuojant pelną jam būtų taikomas nulinis tarifas. Esant dabartinei geopolitinei situacijai, kapitalo pritraukimas ir išlaikymas Lietuvoje tapo itin aktualus ir reikalingas toliau kuriant ekonomiškai stiprią valstybę. Reinvestuojamo pelno neapmokestinimas Lietuvą padarytų konkurencinga pritraukiant užsienio kapitalą ir paskatintų Lietuvos įmones daugiau investuoti į verslo plėtrą vietos rinkoje. Ilgainiui paskirstyto pelno mokesčio sistema turėtų reikšmingą poveikį kapitalo išlaikymą šalyje ir kurtų ekonominę naudą per verslo sektoriaus augimą, investicijas į technologijas bei naujų darbo vietų kūrimą“, – aiškina Agnė Selemonaitė, „Unicorns Lithuania“ valdybos narė, buvusi „ConnectPay“ valdybos pirmininkė ir strategijos vadovė.

Saugi aplinka žmonėms, verslui ir kapitalui

Savo ruožtu „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas Arnas Stuopelis atkreipia dėmesį, kad valstybės investicijos į krašto apsaugą yra prioritetas ir visuomenei, ir verslui investuojant Lietuvoje, todėl dabar svarbiausia – saugumas. Lietuva turi tapti viena iš didžiausių BVP dalių – bent 4 proc. kasmet – gynybai skiriančia NATO šalimi.

„Nuoseklios valstybės pastangos gynybos stiprinimo srityje, gebėjimas užtikrinti fizinį investicijų saugumą net kritiniais laikotarpiais išsaugo visuomenės ir verslo pasitikėjimą. 4 proc. gynybai nuo BVP kasmet – pirmas žingsnis. Tačiau tam, kad ilgalaikėje perspektyvoje būtume ne tik gynybos produktų ir paslaugų pirkėjai, bet ir kūrėjai, turime tęsti ir plėsti finansavimą, priemones ir gynybos struktūrų įtraukimą į sprendimų vystymą, pritaikymą bei jų įsigijimus Lietuvoje. O kartu – vykdyti aktyvias tarptautines komunikacijos kampanijas apie valstybės atliekamus veiksmus užtikrinant saugią ir stabilią investicinę aplinką. Aktyvus valstybės komunikavimas apie krašto apsaugos stiprinimą ar naujas iniciatyvas saugumo srityje siunčia signalą tarptautinei bendruomenei, kad šalis pasirengusi apsaugoti savo piliečius, verslą ir infrastruktūrą nuo išorinių grėsmių“, – sako A. Stuopelis.