„56 % apklaustųjų Lietuvoje.“ Ko labiausiai bijo lietuviai

Naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, Europos piliečiai mano, kad norint pasirengti nelaimėms ir ekstremalioms situacijoms, jiems reikia daugiau informacijos. 56 proc. apklaustųjų Lietuvoje jaučiasi gerai informuoti apie jiems aktualias nelaimes ir ekstremalias situacijas (45 proc. ES). Be to, daugiau nei trečdalis piliečių teigė, kad jiems sunku rasti reikiamą informaciją iš valdžios institucijų ir pagalbos tarnybų (37 proc. Lietuvoje, 39 proc. ES).

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sako: „Lietuvos ir Europos Sąjungos atsparumas nelaimėms pirmiausia prasideda nuo gerai informuotų ir pasiruošusių piliečių. Užtikrintumas ekstremaliais momentais ypač svarbus situacijose, susijusiose su geopolitinėmis grėsmėmis, kurias lietuviai įvardija kaip didžiausią riziką mūsų šaliai. Naujausio „Eurobarometro“ duomenimis, vis dar trūksta žinių ir įsitraukimo į bendrą pasiruošimą krizinėms situacijoms. 40 proc. apklaustųjų Lietuvoje (39 proc. ES) teigia, kad neturi nelaimių pasiruošimui reikalingų resursų (laiko arba finansinių). Todėl turime ieškoti sprendimų ir kurti atsparią visuomenę, kad būtume geriau pasirengę galimoms nelaimėms visoje Europoje.“

Piliečiai asmeniškai labiausiai jaučiasi veikiami rizikos, susijusios su klimato kaitos poveikiu (29 proc. Lietuvoje, 38 proc. ES), taip pat kibernetinio saugumo (24 proc. Lietuvoje, 23 proc. ES), sveikatos (21 proc. Lietuvoje, 27 proc. ES) ir politinių ar geopolitinių įtampų (20 proc. Lietuvoje) sritimis. Lietuvos piliečiai labiau nei ES piliečiai yra susirūpinę dėl kibernetinio saugumo – tai antroji pagal svarbą grėsmė respondentų Lietuvoje nuomone (24 proc.), o ES piliečiai kibernetines grėsmes mini ketvirtoje vietoje (23 proc.).

Didžiausios rizikos, kurias savo šaliai įvardija respondentai Lietuvoje, yra politinės ir geopolitinės įtampos (52 proc. Lietuvoje, 32 proc. ES). Iš visų ES valstybių narių būtent lietuviai labiausiai akcentuoja politinės padėties grėsmę (antroje vietoje – Švedija, 48 proc. respondentų). Lietuviai taip pat išskiria kibernetines grėsmes (48 proc. Lietuvoje, 33 proc. ES) bei ekstremalius meteorologinius reiškinius (40 proc. Lietuvoje, 50 proc. ES) kaip svarbias grėsmes savo šaliai.

Paklausti, kiek pasitiki skubios pagalbos tarnybomis ir institucijomis (pvz., policija, ugniagesiais, civiline sauga), 85 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ir 85 proc. ES) teigė, kad tarnybos sugebėtų tinkamai spręsti nelaimių ar ekstremalių situacijų klausimus.

Kalbant apie savanorišką veiklą, paklausti, ar šiuo metu dalyvauja arba planuoja dalyvauti savanoriškoje veikloje, kuri padeda reaguoti į ekstremalias situacijas ar didinti atsparumą nelaimėms, net 81 proc. respondentų Lietuvoje (64 proc. ES) atsakė, jog prie tokios veiklos nėra prisidėję ir neketina to daryti. Tai didžiausias skaičius tarp visų ES valstybių narių.

Apklausa taip pat atskleidžia bendruomenės ir artimųjų svarbą nelaimių metu. Paklausti, kiek tikėtųsi pasikliauti tam tikrais asmenimis ir tarnybomis pirmomis dienomis po nelaimės, respondentai Lietuvoje atsakė, jog labiausiai pasikliautų šeima ir draugais (94 proc. Lietuvoje, 89 proc. ES), skubios pagalbos tarnybomis (83 proc. Lietuvoje, 81 proc. ES) ir kaimynais (67 proc. Lietuvoje, 73 proc. ES). Respondentai Lietuvoje taip pat labiau linkę pasitikėti šeimos nariais ir draugais kaip informacijos apie nelaimių rizikas šaltiniu (45 proc. Lietuvoje, 31 proc. ES). Tačiau pirmiausia informacijos apie nelaimes ieškotų nacionalinėje žiniasklaidoje (65 proc. Lietuvoje, 49 proc. ES).

Paklausti, kokių priemonių ėmėsi, kad būtų pasiruošę nelaimei ar kritinei situacijai, 66 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigė, jog turi žibintuvėlį arba žvakių (47 proc. ES), 54 proc. turi pirmosios pagalbos vaistinėlę (36 proc. ES), 42 proc. yra sukaupę maisto ir gėrimų atsargų (29 proc. ES).

2023 m. vasarį Europos Komisija priėmė rekomendaciją ir komunikatą, kuriais siekiama nustatyti bendrus tikslus, kad būtų padidintas atsparumas nelaimėms civilinės saugos srityje. Vienas iš šių tikslų – iki 2030 m. gerokai padidinti Europos Sąjungos gyventojų informuotumo apie nelaimių riziką ir pasirengimo joms lygį. Europos atsparumo nelaimėms tikslais siekiama pagerinti ES, jos valstybių narių ir ES civilinės saugos mechanizme dalyvaujančių valstybių gebėjimą numatyti būsimas dideles nelaimes bei ekstremalias situacijas ir geriau atlaikyti jų poveikį.