„Visiškas fiasko. Vilnius – su žiojėjančia skyle“

Lietuvos žurnalistas Rimvydas Valatka savo „Facebook“ paskyroje apžvelgia rinkimų rezultatus.

„Vilnius mūsų, o mes – rusų. Lygiai prieš 85 metus nukalta graudi geopolitinė frazė netikėtai sušvinta XXI a. Rusijos pradėtų karų šviesose. Šeštadienį rusai Sakartvele pabaigė su laisvais rinkimais. Viltis rinkimų keliu įveikti Rusijos reicho vasalus, iš pradžių žlugusi Baltarusijoje, krito ir Sakartvele. Tbilisis – kartvelų, o kartvelai – rusų. Lygiai taip pat graudžiai šiąnakt gali juokauti ir gintis nusiteikę lietuviai.

O dėl likusios Lietuvos tai jau ir po pirmo turo atrodė, kad nors dabar gubernatorium statyk Tomaszewskį su koloradke, ir visiems, įskaitant socialdemokratų, skvernelininkų ir valstiečių vadus beigi prezidentą, bus nieko čia tokio.

Bet šiaip tai ir Vilnius – su žiojėjančia skyle. Konservatoriai ir liberalai Vilnių išlaikė savo rankose, bet prarado 5 iš 14 apygardų. O kitus miestus tiesiog atidavė.

Sunku ir prisiminti, kada socialdemokratai paskutinį kartą prieš tai ką nors buvo laimėję Vilniuje. Dabar pilkas jų kandidatas Motuzas įveikė konservatorę. Netgi Nacionalinio susivienijimo atstovas įveikė konservatorę. Kaune išvis socialdemokratai laimėjo bene pirmą kartą per visą atkurtos nepriklausomybės istoriją ir padarė tai iškart keturiose apygardose, kuriose triuškino konservatorius.

Rinkimai vienareikšmiškai – konservatorių ir liberalų fiasko. Pirmą kartą jie valdė ne finansų krizės, o ekonomikos bumo sąlygomis, ir še tau, boba, devintinės.

Kad ir kaip suktum, tai Šimonytės ministrų kabineto fiasko. Jį stiprina faktas, kad šios Vyriausybės ekonomikos politika buvo perdėm socialdemokratinė. Asmeninis konservatorių lyderio G. Landsbergio fiasko, kurį keliskart padaugino sunkiai įsivaizduojamas po I rinkimų turo pralaimėjimas liberalui S. Kairiui, kuris, ko gero, buvo pilkiausias šios Vyriausybės ministras.

Bet varpai skambina ne tik konservatoriams, liberalams ir sutryptiems laisviečiams.

Pernelyg daug dorų žmonių, mąstančių vietinėmis genčių nesugyvenimo kategorijomis, taigi atsisakančių mąstyti bent kiek geopolitiškai, per šituos Seimo rinkimus leido sau pavojingai juokauti, o galima sakyti, kad ir kerštauti.

Kam keršijate, ponai? Sau keršijate. Taip ar panašiai turėjo savo lyderiams pasakyti socialdemokratų, skvernelininkų ir valstiečių partiniai beigi balsuotojai, kai kairiųjų partijų vadai po I turo vienas per kitą reiškė paramą prorusiškiems Tomaszewskio partijos kandidatams. Bet nepasakė.

Priešingai, dauguma myžčiojo iš laimės, kai prezidentas vaipėsi, kad jis II ture balsavo strategiškai – suprask, atidavė balsą už apsivogusią tomaševskininkę – atstovę veikėjo su rusiška koloradke, kuria pasipuošę Rusijos reicho baudėjai trejus metus prievartauja Ukrainos moteris, žudo visa, kas gyva, ir naikina Ukrainos miestus.

Štai už tai savo balsą atidavė pilietis prezidentas, kuris pasitaikius progai išsiviepęs blizginasi šalia Ukrainos Zelenskio. Kad tik jo nekenčiami konservatoriai negautų mandatu daugiau.

Kažkur girdėta. 1940 metų biželį, kai rusai įteikė Lietuvai paskutinį ultimatumą, krikdemas Bizauskas, tuo metu užėmęs vicepremjero postą, džiaugėsi, kad dabar tai jau tikrai neliks Smetonos ir jo valdžios. Po metų Bizauską rusai sušaudė Červenėje.

Trijų opozicinių partijų lyderiai, po mėnesio perimsiantys valstybės vairą, prieš II turą strategiškai lenktyniavo, kas seksualiau patenkins Kremliaus pasakas sekantį Tomaszewskį.

Šita entuziastinga kairiųjų partijų parama tomaszewskininkams į šalies istoriją įeis kaip gėdingiausias įvykis per visą seimų istoriją, ką galima palyginti nebent su vadinamojo „liaudies“ seimo gėda. Gerai dar, kad A. Paleckis sėdėjo kalėjime, o Vaitkus, Puidokas, Tutkus ir Tratas neišėjo į II turą. Tada Nausėda ir kompanija būtų ir „liaudies“ seimo dugną su savo „strategijomis“ pramušę“, – rašo Valatla.