„Milžiniškas kariuomenės žemėlapis. Lietuva praras 4 000 000 000“

Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos atstovai tikina, kad dalis atsakomybės dėl galimai prarandamų 4 mlrd. eurų vertės investicijų tenka Valstybinės saugomų teritorijų tarnybai (VSTT). Vėjo elektrines statančios bendrovės tvirtina, kad susiduriama su uždelsta sprendimų priėmimų tvarka, savaip traktuojamais įstatymais, jų taikymu atgaline data.

„Sunly vėjo elektrinių parkai“ Tadas Navickas teigia, kad bendrovė priversta stabdyti daugiau nei 960 mln. eurų investicijas ir 4 vėjo parkų plėtrą.

„Susiduriame su tuo, kad yra toks paukštis, mažasis ėrelis rėksnys Lietuvoje, kuris įrašytas į raudonąją knygą. Jo iš tikro daug pas mus Lietuvoje. Ir tarnyba, saugodama šį erelį, stabdo daug projektų. Ir ten situacija yra tokia, kad tarnyba sako surasti lizdus ir per 2 km nieko nestatyti. O Lietuva, tai miškų kraštas, kur nesurasi daug tokios vietos. Ir tai fundamentinė problema“, – ketvirtadienį LRT radijui aiškino T. Navickas.

„Teisės aktai numato, kad gali statyti kameras, jos mato tuos erelius, stabdo turbinas. Tai pasaulyje daroma“, – tvirtino jis.

Tuo metu, pasak bendrovės „Evecon“ direktoriaus Giedriaus Kvedaravičiaus, institucijos nuolatos savaip interpretuoja teisės aktus ir tuo remdamosios stabdo projektų vystymą. Anot jo, nors suprantama, kad VSTT atlieka savo funkciją, tokie griežti institucijų reikalavimai Lietuvoje nepalieka vietų vėjo elektrinėms.

„Iš tiesų, pagrindinis dalykas yra tai, kad nuolatos besikeičiantys ir skirtingai traktuojami teisės aktai. Pavyzdys, mes pradedame vystyti vėjo parką, išsinuomojame žemes, stebime tuos paukščius, rengiame poveikio vertinimui ataskaita. Gauname atsakymą, kad reikia kartoti. Atliekame pakartotinį tyrimą, vis tiek netinka. Ir tas procesas kartojasi“, – komentavo jis.

„Pastatyti vėjo elektrines yra komplikuotas reikalas. Tarnyba žiūri iš savo varpinės (...) Bet reikia suprasti, vietų nedaug. Yra milžiniškas kariuomenės žemėlapis, kur negalima statyti, tada kraštovaizdžio žemėlapis, tada savivaldybių dokumentai, gamtosauginiai“, – tvirtino verslininkas.

Tačiau VSTT direktorė Agnė Jasinavičiūtė tvirtina, kad atsinaujinanti energetika yra prioritetas, tad stengiamasi kuo greičiau išnagrinėti dokumentus ir padėti projektams atitikti reguliavimus. Anot jos, problemos atsiranda, nes dokumentai ir aplinkos vertinimai paruošti nekokybiškai, trūksta duomenų.

„Šią dieną vėjo ir atsinaujinanti energetika yra prioritetas. Gauname daug projektų ir juos nagrinėjame. Kartais sukelia problemų ir dokumentų kokybė. Mus praktika rodo, kad labai dažnai dokumentai pateikiami neišsamūs, nekokybiški, trūksta duomenų. Ir dažnai matome, kad pirmą kartą nerandama visų duomenų apie paukščius“, – tvirtina ji.

„Mes turime dokumentus išnagrinėti per 15 dienų. Ir mes skiriame labai daug laiko konsultacijoms. (...) Su vėjo energetikos atstovais turime kas 2 savaites tarpinstitucinį pasitarimą“, – pabrėždama, kad tarnyba bando padėti verslui, teigė ji.

VSTT direktorė taip pat pastebėjo, kad bendrovės nori tęstuoti paukščius apsaugančias technologijas ant turbinų, kurios būtų statomos šiuo metu neleidžiamose vietose, ko institucijos neleidžia. Anot jos, tokių priemonių veiksmingumas, prieš leidžiant jas naudoti, kaimyninėse šalyse buvo įrodytas ant kitos paskirties pastatų.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos ketvirtadienį kreipėsi į institucijas tvirtindama, kad šaliai gresia netekti daugiau nei 4 mlrd. eurų investicijų, numatytų vėjo jėgainių parko statybos. Konfederacijos vadovo Martyno Nagevičiaus teigimu, visai kaip „Teltonikos“ istorijoje, projektai stringa dėl valdžios institucijų biurokratizmo.

Atvirą laišką aukščiausiems šalies vadovams Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacija išsiuntė antradienį. Jame kalbama apie galimą valdžios institucijų nekompetenciją vykdant numatytus bendrovių „Sunly vėjo elektrinių parkai“, UAB „Evecon“, UAB „Archstudija vėjo elektrinių parkai“, UAB „Enefit Green“, „Green Genius“, „Homa Group“, „Geoinvest“ bei „Ignitis renewables“.

Pranešė stabdantis 3,5 mlrd. eurų vertės technologijų parko statybas

ELTA primena, kad „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas Arvydas Paukštys penktadienį pranešė, jog stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Liepkalnyje. Verslininkas nurodė, kad šalyje trūksta projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas, kilo kitų iššūkių, bendraujant su ministerijomis bei joms atsakingomis institucijomis.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra.

Savo ruožtu ministerijų vadovai tikino apie „Teltonikos“ projektui kilusias problemas sužinoję tik iš paties A. Paukščio įrašų socialiniame tinkle „LinkedIn“.

Į žinią apie stabdomą projektą netruko sureaguoti ir politikai. Nueinančios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pranešė, jog pirmadienį susitiks su „Teltonikos“, atsakingų ministerijų ir kitų įmonių vadovais ir spręs, kaip užtikrinti sklandų projekto statybų tęstinumą.

Projekto „gelbėjimo“ žada imtis ir būsimoji Vyriausybė – apie būtinybę užtikrinti technologijų parko statybas prakalbo ir kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas, ir potencialus ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Savo ruožtu Prezidentūra pabrėžė – susiklosčiusi situacija išryškino „nedovanotinas institucijų ir valstybės įmonių tarpusavio bendradarbiavimo spragas“. Šalies vadovo Gitano Nausėdos atstovai teigia, kad renkama informaciją, siekiant nustatyti dėl „Teltonikos“ investicijų sustabdymo atsakingas institucijas ar bendroves.

Į situaciją sureagavus ne tik aukščiausiems šalies politikams, bet ir kitų verslų atstovams, A. Paukštys „nelaidoja vilties“ ir mano, kad bent dalį projektų dar pavyks išgelbėti.