„Sukčiavimai susiję su kurjeriais. Jau 3846 atvejai.“ Lietuvos policija skelbia, kaip maustomi lietuviai

Įsivaizduokite, jog nutarėte parduoti kavos aparatą. Nufotografavote jį, patalpinote skelbimą keliose interneto platformose. Su jumis susisiekęs pirkėjas tikina, jog užsakė kurjerį per siuntų tarnybą, o jums tereikia paspausti nuorodą ir suvesti savo konfidencialius duomenis. Tai – klasikinė sukčių schema, o tokių apgavysčių skaičius, lyginant su praėjusiais metais, išaugo beveik penktadaliu.

Sukčiavimo atvejų skaičius kasmet auga

„Sukčiavimai, susiję su kurjeriais ir siuntų tarnybomis, pasitaiko gana dažnai, – sako Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis. – Žmonės vis dažniau perka el. parduotuvėse, siunčiasi daiktus iš kitų šalių, tad tuo aktyviai naudojasi ir sukčiai. Artėjant šventiniam laikotarpiui, žmonės dažniau ieško dovanų, tad ir tokių sukčiavimų skaičius didėja.“

Pasak R. Matonio, per 9 šių metų mėnesius buvo pradėti 3846 ikiteisminiai tyrimai – beveik 20 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Sukčiavimo atvejų augimo tendenciją Lietuvos policija stebi jau kelerius metus.

„Dažniausi sukčiavimai – siunčiami SMS arba el. laiškai su melagingais pranešimais ir nuorodomis, kurias paspaudus žmogus nukreipiamas į sukurtą netikrą puslapį. Čia suvedus el. bankininkystės duomenis, išviliojami pinigai“, – apie sukčių taikomą schemą pasakoja R. Matonis.

Sukčių išduos klaidos ir neteisingi pavadinimai

Daug tokių atvejų pasitaiko populiariose skelbimų platformose, tokiose kaip „Skelbiu.lt“, „Vinted“, ar „Facebook Marketplace“. Anot R. Matonio, apsimesdami pirkėjais arba pardavėjais, sukčiai pateikia nuorodą į neva siuntų tarnybos puslapį, kuriame reikia suvesti savo konfidencialius duomenis.

Pasak R. Matonio, sukčių dažniausiai išduos gramatinės bei stiliaus klaidos: „Pasitaiko, kad žmonėms siunčiamuose pranešimuose būna daug klaidų, neteisingai nurodomi įmonių pavadinimai ar nuorodų adresai.“

Jam antrina ir tarptautinės siuntų bendrovės „Venipak“ technologijų vadovas Konstantinas Fedorcovas: „Jei kyla įtarimų, pirmiausia reikėtų atidžiai perskaityti domeno pavadinimą, nes sukčių siunčiamose nuorodose jis dažniausiai nurodomas neteisingai. Pavyzdžiui, yra buvęs atvejis, kai buvo išsiųsta nuoroda į sukčių sukurtą domeną, kurio pavadinime yra žodžiai safefundsget.fun, kai oficialus pavadinimas turėtų baigtis com/lt bei atrodyti logiškai, t.y., kaip vežėjo domenas.“

Į tai reikėtų atkreipti dėmesį ir gavus įtartiną el. laišką ar SMS žinutę apie siuntą, K. Fedorcovas pataria patikrinti siuntėjo el. pašto adresą. „Jokia siuntų tarnyba nesiųs laiško iš neaiškaus el. pašto adreso, todėl reikėtų neprarasti budrumo ir atidžiai perskaityti siuntėjo el. pašto adresą“, – ragina K. Fedorcovas.

Neatskleiskite konfidencialios informacijos

Gavus įtarimą keliančią žinutę, R. Matonis taip pat rekomenduoja nespausti siunčiamų nuorodų. „Reikėtų apsilankyti įmonės, kurios vardu neva į jus kreipiamasi, oficialioje svetainėje ir, prisijungus prie savo paskyros, patikrinti, ar yra gauta kokių nors pranešimų“, – sako R. Matonis.

Jei vis tik paspaudžiate ant sukčiaus atsiųstos nuorodos, anot K. Fedorcovo, neatskleiskite savo el. bankininkystės, PIN kodų ar kitų konfidencialių duomenų. „Tokių duomenų siunčiant siuntas niekada nereikalaujame. Pavyzdžiui, siunčiant siuntą paštomatu, reikalingas tik vardas, telefono numeris ir paštomato adresas. Jeigu kyla dvejonių, vertėtų telefonu arba internetu susisiekti su klientų aptarnavimo komanda“, – pataria K. Fedorcovas.

Saugumui užtikrinti – atskira kortelė pirkiniams internete

K. Fedorcovas taip pat pabrėžia, kad kartais sukčiai, apsimetę banko darbuotojais, prašo paštomatu išsiųsti pinigų: „Jeigu sulaukiate prašymo išsiųsti pinigus paštomatu, žinokite, jog tai – raudona vėliava. Jokiais būdais nereikėtų to daryti“.

Pasak R. Matonio, dažnai apsipirkinėjant internetu verta pagalvoti apie atskirą kortelę, skirtą tokiems pirkiniams. „Norint apsipirkinėti saugiai, tokios kortelės sąskaitą galima būtų papildyti prieš atliekant mokėjimą ir pervesti į ją tik tiek lėšų, kiek reikia konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti“, – sako jis ir primena, kad susidūrus su apgavikais ir nukentėjus nuo sukčių, vertėtų kuo skubiau kreiptis į policiją su pareiškimu per policijos elektroninių paslaugų portalą epolicija.lt.