„Nedelsiant.“ Gali būti didelis smūgis Lietuvai

Pirmadienį Pekinas perspėjo, kad gali imtis „atsakomųjų priemonių“ prieš Lietuvą, išsiuntusią tris Kinijos ambasados ​​darbuotojus. Santykiai tarp abiejų šalių paaštrėjo dėl Vilniaus ryšių su Taivanu ir įtariamo Kinijos laivo dalyvavimo sugadinant kabelius Baltijos jūroje.

„Kinija griežtai smerkia ir griežtai atmeta šiuos neatsakingus ir provokuojančius veiksmus“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovo pranešime.

Lietuva penktadienį pripažino 3 Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės personalo narius nepageidaujamais asmenimis ir įteikė Pekinui diplomatinę notą. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), šie asmenys nepageidaujamais pripažinti dėl veiklos, pažeidžiančios Vienos Konvenciją ir Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Skelbiama, kad penktadienį Kinijai įteikta apie sprendimą informuojanti diplomatinė nota. Minėti atstovybės darbuotojai Lietuvą turės palikti ne vėliau kaip per savaitę.

„Kinija ragina Lietuvą nedelsiant nustoti kenkti Kinijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui ir liautis kurti sunkumus dvišaliams santykiams“, – sakoma Kinijos pareiškime.

Praėjusį mėnesį Baltijos jūroje Švedijos teritoriniuose vandenyse buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai, vienas jų jungia Švedijai priklausančią Gotlando salą ir Lietuvą. Įtarimai krito Kinijos laivui „Yi Peng 3“, pastebėtam plaukusiam virš kabelių maždaug tuo metu, kai jie buvo nutraukti.

Kinija neigė bet kokią atsakomybę šiuo klausimu ir penktadienį pareiškė, kad „nori dirbti“ atliekant tyrimą.

Praėjusią savaitę pranešus, kad trys Kinijos ambasados personalo nariai Lietuvoje buvo pripažinti nepageidaujamais, naujasis Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas tikina – kitos išeities nebuvo.

„Šie diplomatai iš Lietuvos buvo išsiųsti, nes nesusitvarkė savo akreditacijų reikalų. Sakyčiau, kad Lietuva labai pakanti – akreditacijos baigėsi dar metų pradžioje. (...) Kinijos Užsienio reikalų ministerija įvairiais būdais bandė prašyti, kad akreditacijos būtų pratęstos, tačiau prašė jas pratęsti kaip laikiniesiems reikalų biurams, o pagal Vienos Konvenciją tokių nėra. Todėl nebuvo kitos išeities“, – Eltai pirmadienį tvirtino R. Motuzas.

„Čia buvo gera proga normalizuoti diplomatinius santykius, tačiau ne Lietuva juos nutraukė, ne Lietuva ėmėsi tam tikrų sankcijų. Dėl to viskas yra Kinijos rankose“, – pabrėžė socialdemokratų frakcijos seniūnas Seime.

Kol kas nemato ženklų, kad santykiai su Kinija galėtų gerėti

Visgi, URK pirmininko teigimu, nėra ženklų, kad artimiausiu metu diplomatiniai Lietuvos ir Kinijos santykiai galėtų normalizuotis.

„Nėra normalu, kad su tokia didele valstybe neturime diplomatinių santykių, bet kamuolys yra Kinijos pusėje. Visgi pastarieji pareiškimai rodo, kad artimiausiu metu Kinija nenori šių santykių atšildyti ir spręsti problemų“, – pažymėjo R. Motuzas.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodė, jog penktadienį įteikus Pekinui diplomatinę notą, trys nepageidaujamais pripažinti atstovybės darbuotojai privalo palikti šalį per savaitę – iki lapkričio 29 dienos. Išplatintame pranešime nurodyta, jog pastarieji trys atstovybės personalo nariai nepageidaujamais pripažinti dėl veiklos, pažeidžiančios Vienos Konvenciją ir Lietuvos teisės aktus.

Savo ruožtu Prezidentūra situacijos apskritai nekomentavo.

Į diplomatinę notą jau sureagavo ir Pekinas. Kinija perspėjo, kad gali imtis „atsakomųjų priemonių“ prieš Lietuvą.

„Kinija griežtai smerkia ir griežtai atmeta šiuos neatsakingus ir provokuojančius veiksmus“, – sakoma Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovo pranešime.

2021 metų pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.