„Lietuvoje yra apie 80 000. Greičiausiai bus užverbuoti Baltarusijos KGB“

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas, interviu tinklalaidėje politika.lt tikina, kad viešoje erdvėje aptariama versija, esą Vilniuje sudužusio DHL lėktuvo avarija galėjo įvykti dėl piloto klaidos, kol kas negali būt patvirtinta.

– Jūsų centras rengia galimus scenarijus, modeliuoja situacijas, kaip reaguoti. Kas, jūsų nuomone, šiuo metu kelia didžiausią grėsmę?

– Manyčiau, kad trečiųjų šalių arba Rusijos aktyvūs veiksmai, kurie stebimi ne tik Lietuvoje ar Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje. Tai yra diversijos, sabotažo atakos. Veikla, nutaikyta į mūsų kritinę infrastruktūrą, į mūsų visuomenės susitelkimą, į mūsų teikiamą paramą Ukrainai. Bandoma mus paveikti, įteigti, kad neverta to daryti, išgąsdinti visuomenę. Čia jau yra klasika. Rusija kelia grėsmę labai daug metų, jau istoriškai tas vyksta, bet aš manau, kad tai, kas prasidėjo šiais metais, yra beprecedentis veikimas.

– Kalbate apie informacinę erdvę ar apie realius veiksmus?

– Apie realius veiksmus, nes prieš tai mes turėjome vadinamąsias hibridines atakas, įskaitant ir kibernetinius incidentus, kurių tikrai buvo apstu. Turėjom netgi grasinimus, kai mokyklos sulaukė 4 tūkst. grasinančių laiškų ir žinučių pernai spalį. Bet tai vis tiek buvo daugiau hibridinis veikimas, o ne nutaikyta į kažkokius konkrečius veiksmus, kurie grėstų žmonių gyvybei, sveikatai, infrastruktūros sunaikinimui. O dabar, manau, esame perėję į kitą etapą, į kitą epochą, kai vyksta kinetiniai veiksmai prieš mūsų visuomenę. Pabrėžiu, kad ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje.

– Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių Lietuvoje yra apie 80 tūkstančių –  60 tūkstančių baltarusių ir apie 20 tūkstančių Rusijos piliečių. Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis sako, kad jam baisu dėl tokių skaičių, nes žmonės, kurie grįžinėja į Baltarusiją ir atvažiuoja atgal į Lietuvą, jo nuomone, greičiausiai bus užverbuoti Baltarusijos KGB. Nieko sau problemos dydis?

– Taip, rizika yra. Tą turime stebėti labai akylai ir aiškintis, kodėl žmonės vyksta, kaip dažnai vyksta? Ar vyksta tie, kuriems mes esame suteikę politinį prieglobstį, bet jie vis tiek keliauja į Baltarusiją.

– Ar tokių dar liko?

– Negaliu pasakyti, kaip yra šiuo metu, bet tokių vienetinių atvejų buvo.

– Mes viešai diskutavome apie tai ir buvo priimti sprendimai, kad prieglobstis tokiems būtų panaikintas. Kaip tu gali turėti politinį prieglobstį, jeigu vėl ten grįžti? Absurdas.

– Aišku, pasiaiškinimų visokių atsiranda – nelaimės šeimoje, tėvų sveikata, šeima ir panašiai. Žmonės linkę rizikuot, bet manau, kad mes, kaip valstybė, tokios rizikos neturėtume prisiimti ir tokiems žmonėms neturėtume suteikti leidimo gyventi Lietuvoje.

– Vienas iš sprendimų – neleisti žmonėms gyventi Lietuvoje, jeigu jie važinėja pirmyn - atgal. Tai taikytina net ir tiems, kurie neturi politinio prieglobsčio, o tik leidimą gyventi Lietuvoje? Tokia yra valstybės pozicija?

– Taip, ir mes tą darome sistemingai, mažiname galimybę keliauti. Buvo anksčiau kelionės dviračiais, kai žmonės atvažiuodavo iki sienos praleidimo postų ir tada jau judėdavo toliau į Lietuvą. Buvo tranzitiniai traukiniai į Karaliaučiaus sritį, kai žmonės išlipdavo Kenos stoty. Tokius dalykus mes apribojome, faktiškai jų nebeliko.

– Tačiau trečdalis lėktuvo, skrendant bet kur, yra Baltarusijos piliečiai, jie Vilnių naudoja savo tranzitui.

– Taip, jie mūsų oro uostą vadina „Minsk 3“, nes patys Minske turi du oro uostus, tokių anekdotų pasitaiko. Bet mūsų taikomos priemonės, manau, duoda efektą, nes 2023 metais turėjome 2,5 milijono baltarusių kelionių pirmyn – atgal į Lietuvą, šiais metais jų bus apie 1,5 milijono. Tai yra ženklus mažėjimas. Kita vertus, ne tik apie baltarusius reikia šnekėti, bet ir apie mūsų žmonių važinėjimą į Baltarusiją. Sprendimai dėl 4 kontrolės postų uždarymo davė gerų rezultatų.

– Dabar liko tik Medininkai ir Šalčininkai?

– Taip. Padarėme neblogą žingsnį, nes mūsų piliečių keliones į Baltarusiją sumažinome apie 70 proc. Galvojame, kad jų galėtų būti dar mažiau, nes yra rizika kiekvieną kartą ten vykstant. Kol kas nepriimtas sprendimas dar labiau riboti keliones, bet jeigu reikės, valstybė padarys viską, kad apsaugotų savo gyventojus.