„Tai būtų precedentas. Mes būsime pirmieji.“ Lietuva gali sukelti sprogimą

„Investuok Lietuvoje“ paskelbus apie rekordinius praėjusių metų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) rezultatus, agentūros vadovas Elijus Čivilis sako, kad 2025 m. jis kelia sau dar ambicingesnius tikslus nei pernai – jog metų gale pasiekimus skaičiuoti tektų ne milijonais, bet milijardais eurų.

Interviu Eltai metu jis aptarė 2024 m. TUI rezultatus, pasidalijo ambicijomis kitiems metams, papasakojo plačiau apie Lietuvą pasiekiančias investicijas ir atsakė į klausimą – ką galime padaryti geriau.

– Kaip jūs ir užsienio investuotojai vertina Lietuvos reguliacinę aplinką? Dabar tai viena karščiausių ekonominių temų šalyje, o kaip jūs visa tai matote, ar reguliacinė aplinka užsienio investuotojams per griežta, ar jie susiduria su sunkumais? Kokie būtų jų lūkesčiai šiuo klausimu?

– Turbūt bendras dalykas, aš šiandien neišskirčiau užsienio investuotojų, kad kažkuo jie ten labai skiriasi nuo vietos investuotojų. Galbūt vienintelis toks dalykas, kas skiriasi, tai mokesčiai. Užsienio investuotojai supranta ar tai būtų gyventojų pajamų mokestis, ar koks kitas mokestis, kad visose šalyse yra mokesčių ir juos reikės mokėti. Kas juos neramina, jeigu iš finansinės pusės, tai dažniausiai bendra kaštų bazė. Kai aš sakau kaštų bazė, tai yra ta galutinė eilutė. Ir toje bendrojoje eilutėje, jeigu pas mus yra nevaldomų dalykų, tokių kaip infliacija arba kaip prieš porą metų buvo energetikos kainos, tai tada, deja, bet mes būsim ne konkurencingi.

Dabar kas liečia teisėkūrą, tai ar tai būtų užsienio, ar vietos investuotojai, yra vienodi ir tie patys kanonai. Pirmas – nuspėjamumas, antras – aiškumas, trečias – stabilumas. Norisi, kad žiūrint į priekį, nebūtų tokių šokų, nebūtų per naktį sugalvojamų mokesčių, kad dabar staiga viskas bus kitaip.

Antras svarbus dalykas yra, kad būtų su kuo šnekėtis, o čia geri pavyzdžiai yra mūsų fintech įmonės, kurios deja, dažnai baudžiamos finansinėmis baudomis. Ir aš čia nekalbu apie lietuviškų skandalų epicentrą, bet aš kalbu apie patį tą požiūrį, ar tu baudi iš karto, ar tu turi kažkokį langelį, kuriame gali konsultuotis pas tave įmonės. Man atrodo, šito naratyvo keitimasis labai yra uždelsęs.

– Galbūt turite kokių pasiūlymų kaip būtų galima tobulinti Lietuvos reguliacinę aplinką 2025 metais?

– Mano norai yra labai žemiški. Pirma, žiūrint į šios Vyriausybės programą, ji tikrai yra labai daug žadinti. Tai yra turbūt, kiek neša mano prisiminimai, pirma Vyriausybė, kurios programoje yra tiek daug nuostatų apie užsienio investicijas ir apskritai apie investicijų pritraukimą. Kitaip tariant, ekonominė politika dabar taps nebe devinto kisieliaus, bet vienu iš pagrindinių nacionalinių politikos aspektų, ir mane tas labai džiugina.

Dabar svarbu, kad neprisiskaldytume malkų, turiu omeny, kad nepultume viską reguliuoti su kiekviena pasitaikiusia kažkokia direktyva ar užuomina. Tai dabar bandydami būti tie labai skrupulingi reguliuotojai, mes geriau į visą tai žiūrėtume kaip į galimybes iš to sukurti precedentą Lietuvos pažangai. 

Aš galėčiau pasakyti kaip pavyzdį, MiCA reguliavimas, kuris ateina nuo šių metų, tai yra kriptoturto reguliacija. Mes galime visą kriptovaliutų užkardyti, užspausti, uždrausti, neleisti arba mes galime įnešti labai aiškias žaidimo taisykles, kurios reikštų, kad mes kaip šalis esame pirmieji išaiškinę žaidimo taisyklės ir iš čia apsimoka vykdyti visos Europos licencijavimą.

Kitas pavyzdys yra Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sutarta bendra didžiųjų korporacijų pelno mokesčio apmokestinimo direktyva. Tai mes galim pasirinkti – arba mes maksimaliai įgyvendiname tas nuostatas, kurios yra rekomendacinės, nuleistos iš viršaus ir mes uždraudžiame gauti bet kokias naudas toms korporacijoms, arba mes kaip tik tuo pasinaudodami sukuriame fondus, pavyzdžiui, investicijoms į mokslinę tiriamąją veiklą, kas būtų paskata įmonėms likti Lietuvoje ir iš to gauti, pavyzdžiui, tiesiogines subsidijas už mokslinius tyrimus. 

Tai yra daug visokių tokių žemiškų dalykų, net ir su „Teltonikos“ atveju, ką mes visada pabrėžiame, kad tiesiog infrastruktūros vystymas yra labai primityvus dalykas, bet deja, jisai Lietuvoje toli gražu nėra išspręstas. Dabar jeigu reikėtų pakartoti bet kokią naują gamyklą, nėra elektros, nėra suplanuotų įvadų, viskas trunka 2-3 metus, ta prasme, tai yra visiškai žemiški dalykai.