„528 000. Išeiti į pensiją, būnant 40-ies.“ Lietuvoje prasideda „FIRE“ judėjimas

Finansinę laisvę daug kas supranta neteisingai

Visų pirma, kas yra ta finansinė laisvė? Tai – situacija, kai žmogus turi pakankamai pinigų, kad galėtų pragyventi nedirbdamas.

Finansinės laisvės ir pastaruoju metu išplitusio vadinamojo „FIRE“ judėjimo tikslas – gyventi iš turimų investicijų (akcijų, obligacijų ar nekilnojamojo turto) generuojamų pajamų, negaunant papildomų pajamų iš atlyginimo ar aktyvaus darbo.

Tačiau štai čia ir pradeda griūti pirmieji mitai. Finansinė laisvė nereiškia, kad nieko nedarysite. Priešingai, savo turtą reikės nuolat valdyti perkant ir parduodant, stebint situaciją rinkose, nes kitaip investicijų grąža gali tapti neigiama.

Kokių pajamų iš investicijų pakanka „finansinei laisvei“ ir gyvenimui ankstyvoje pensijoje? Kai kurie žmonės gali patogiai gyventi su 1000 eurų grynųjų pajamų žmogui šeimoje, o kitiems reikia bent 5000 eurų, kad padengtų įprasto gyvenimo išlaidas (įskaitant, pavyzdžiui, keliones).

Paskaičiavimai – ne visuomenės pusėje

Tarkime, kad gyvenate Vilniuje, mėgstate išeiti į miestą, norite kelis kartus per metus pakeliauti ir jums pakanka 2200 Eur pajamų per mėnesį.

Kiek turėtumėte investuoti, kad gautumėte tokias pajamas? Jei jūsų investicijos generuoja 5 proc. grąžos per metus, o tai yra palyginti saugi ir reali grąžos norma, kad galėtumėte gyventi taip pat kokybiškai, jums reikėtų būti investavus 528 tūkst. Eur.

Tiesa, jeigu tikrai norite išeiti į pensiją anksčiau, sakykime, būnant 40-ies, ir pasieksite vidutinę Lietuvos gyvenimo trukmę (apie 77 m.), reikia numatyti, kad per tuos 37 metus infliacija gali gerokai sumažinti jūsų pinigų perkamąją galią.

Vidutinė metinė infliacija per tą laikotarpį galimai sieks 2,5 proc. Tai reiškia, kad paskutiniais gyvenimo metais, siekiant išlaikyti gyvenimo kokybę, jums reikės apie 5550 Eur per mėnesį. Tokiu atveju, norint mėgautis panašia gyvenimo kokybe kaip su 2200 Eur atlyginimu šiuo metu, su 5 proc. metine grąža būnant 77-erių jums reikėtų būti investavus apie 1 320 000 Eur.

Arba galima investuoti mažesnę sumą, tačiau siekti didesnės, pavyzdžiui, 7,5 proc. grąžos, kuri leistų laikytis kartu su infliacija ir tuo pat metu generuoti pajamas, iš kurių galima gyventi. Tačiau tai padaryti nelengva ir vietoje ganėtinai saugių indėlių, obligacijų ar dividendinių akcijų, tektų rinktis kiek daugiau svyruojančius ir pavojingesnius finansinius aktyvus.

Iš kur gauti 528 tūkst. eurų?

Taip, soc. tinkluose daug kalbama, kad jei anksti pradėsite daug taupyti, laikui bėgant jūsų pinigai augs ir pasieksite žadėtą finansinę laisvę. Paskaičiavimai rodo, kad gyvenant Baltijos šalyse, tam reikia daug laiko.

Tarkime, kad jums 30 metų ir kas mėnesį sutaupote 330 eurų (15 proc. nuo 2200 eurų, kuriuos galimai uždirbate savo didesnį nei vidutinį atlyginimą mokančiame darbe), o tai sudaro 3960 eurų per metus. Šie pinigai augs po 10 proc. – tai yra labai solidi ir netgi sunkiai pasiekiama grąža.

Prieš tai minėtą 528 tūkst. Eur ribą pasiektumėte tik būdami 57-erių, o į pensiją, įskaičiavus infliaciją ir jaučiantis patogiai, galėtumėte išeiti būdami maždaug 63 m. amžiaus.

Tokiuose skaičiavimuose daroma prielaida, kad lėšos nuolat augs, ir neatsižvelgiama į galimus ekonominius nesklandumus (pvz., ekonominę krizę). Juk be rizikos (tiksliau, su valstybiniu draudimu) dėti pinigus galima nebent į indėlius.

Taip pat šioje virtualioje realybėje jūs niekada neišimate pinigų, kad padengtumėte kokias nors neplanuotas išlaidas, kurių gyvenime tikrai būna. Na, o ir 10 proc. grąža yra sunkiai pasiekiama ilgiau nei 10 metų. Darant panašius skaičiavimus su realesne, nors vis dar rizikų turinčia 7 proc. grąža, į išsvajotą patogią pensiją išeiti galite ir nespėti.

„FIRE“ judėjimas, skatinantis į pensiją išeiti anksčiau kurį laiką gerokai taupant ir investuojant, kilo Amerikoje. Tik ten net ir vidutinis atlyginimas viršija 5 tūkst. Eur ir todėl, nepaisant didesnių išlaidų šalyje, investavimui galima skirti daug daugiau pinigų. Be to, daugelis ankstyvajai pensijai dažnai pasirenka ne JAV, bet Tailandą, Vietnamą ar Meksiką, kur pragyvenimo išlaidos – gerokai mažesnės nei JAV.

Finansinė laisvė ir turtai nėra pasiekiami taip lengvai

Taigi, kaip praturtėti? Galite kurti verslą. Pirmiausia, turite sugebėti rasti idėją, už kurią žmonės norėtų mokėti. Nesvarbu, ar siūlote paslaugą, ar produktą. Iš pradžių turite susitaikyti su daugybe nesėkmių, kurios suteiks jums patirties ir įgūdžių, kol reikalai pradės vystytis – jei jie apskritai vystysis.

Kitas, lengvesnis būdas – būti labai geru savo srities specialistu. Kai kurių profesijų atstovai, pavyzdžiui, gydytojai, teisininkai, profesoriai, programuotojai ir net viryklių montuotojai, gali šauniai pragyventi net ir dirbdami vidutiniškai gerai. Tačiau jeigu esate itin geras specialistas – uždirbsite daug, nepriklausomai nuo srities.

Koks visos šios istorijos moralas? Reikia skaičiuoti pinigus, planuoti savo išlaidas ir mažiau tikėti pasakomis. Tai ir yra finansinis raštingumas.

Jei pajamos leidžia, reikėtų investuoti. Net ir savo santaupas, laikomas juodai dienai, įdarbinti nerizikingais būdais (pavyzdžiui, indėliai), nes visa tai gali suteikti padorių papildomų pajamų ilguoju laikotarpiu, senatvėje.

Tačiau mums – Baltijos šalių gyventojams – tai yra labai ilgas kelias, reikalaujantis daug pastangų ir nuoseklumo. Kalbėti apie ankstyvą finansinę laisvę ir pasiturinčio gyvenimo žavesį viso to fone yra neteisinga. Atrodo, kad tai labiau geras rinkodaros triukas tiems, kurie gauna pagrindines pajamas iš mokymų apie finansinę laisvę, konsultacijų ir straipsnių bei knygų šia tema rašymo.

„Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raul Eamets