„99 tūkst. kub. m. 245 metrų gylyje.“ Kas slepiasi Vilniuje, giliai po žeme

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ išmatavo, kokio šviežumo vandenį geria Vilniaus miesto, rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų gyventojai. Bendrovė nuolat stebi šiuos skaičius, o kasdien iš gręžinių išgauna ir tiekia beveik 99 tūkst. kubinių metrų vandens – tai prilygsta 39 olimpiniams baseinams. Siekiant pademonstruoti vandens tekėjimo trukmę klientams, prireikė lašo testo: stebėti vieno vandens lašo kelionę nuo gręžinio iki čiaupo. 

„Esame įpratę džiaugtis ir didžiuotis savo vandeniu: jis – tyras, skanus ir visiškai saugus gerti tiesiai iš čiaupo. Šis testas padės mūsų klientams žinoti dar daugiau: išsiaiškinti, kokio šviežumo yra jų namus pasiekiantis vanduo, kaip greitai ir kiek ilgai jis keliavo.

Šia informacija dalinamės ne tik siekdami patenkinti visuomenės smalsumą, bet ir norėdami dar kartą priminti apie vandens ciklo sudėtingumą bei svarbą ne tik žmogui, bet ir gamtai, paskatinti jį tausoti ir elgtis su juo atsakingai“, – teigia „Vilniaus vandenų“ vadovas Saulius Savickas.

Nors vanduo po žeme gali glūdėti dešimtis, šimtus, tūkstančius ar net šimtus tūkstančių metų, iškėlus į paviršių mūsų puodeliuose jis atsiduria gana greitai. Analizė atskleidė, kad vanduo, kurį geriame, vidutiniškai vos prieš parą ar dvi dar buvo giliai po žeme: mažiausiai 30 metrų gylyje. 

„Vandenį tiekiame iš 284 gręžinių, giliausi jų siekia 245 metrų gylį – tai prilygsta 75 aukštų dangoraižiui. Lašo testas leidžia išmatuoti iš žemės elektros siurbliais pakelto vandens kelionės vamzdynais trukmę, įskaitant ir pakeliui atliekamus pagerinimus, kurių metu iš vandens pašaliname perteklinę geležį bei manganą. Tolimiausias maršrutas, kurį nukeliauja vienas vandens lašas, yra 42 kilometrai: iš Nemenčinės į namus Riešėje“, – sako S. Savickas.

Jo teigimu, svarbu suprasti, kad visa vandens kelionė vamzdynais reikalauja elektros sąnaudų: siurbliais jis pakeliamas ten, kur savaime pakilti spaudimo neužtenka.

„Pavyzdžiui, vienas didžiausių iššūkių Vilniuje yra Šeškinės kalnas. Į Šeškinę ar Pašilaičius keliaujantį vandenį siurbliais keliame net keturis kartus tose vietose, kur į viršų pakilti savaime jis negali: nors ketvirtadalį mūsų veiklai reikalingos energijos tvariai iš nuotekų dumblo pasigaminame patys, tačiau svarbu prisiminti, kad vanduo yra neatsiejamas nuo elektros energijos. Tausodami vandenį, tausojame ir elektros išteklius“, – teigia „Vilniaus vandenų“ vadovas.

S. Savickas atskleidžia, kad per dieną vandens valymui, tiekimui ir nuotekų tvarkymui, užtikrinant, kad panaudotas ir dar kartą išvalytas vanduo būtų grąžintas į gamtą, prireikia iki 155 MWh elektros energijos – su tiek vidutinis elektromobilis galėtų 25 kartus apvažiuoti Žemę.

„Į vandens taupymą investuojame ir patys: turime vieną iš veiksmingiausių sistemų ES. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kai kuriuose žemyno miestuose vandens praradimai dėl nuotėkių vamzdynuose gali siekti net iki 30 proc., o mes aktyviai diegiame bei įgyvendiname sprendimus šiam iššūkiui spręsti ir mūsų rodikliai yra tris kartus geresni“, – sako „Vilniaus vandenų“ vadovas.