„500. Naikintuvai. Lietuvai gresia pavojus“

Lietuvai ieškant šalių, kurios galėtų prisidėti prie rotacinio oro gynybos modelio regione, Graikijos užsienio reikalų ministras Giorgas Gerapetritis (Giorgos Gerapetritis) sako, jog šiuo metu nagrinėjamos galimybės, kaip suteikti veiksmingą pagalbą NATO sąjungininkei.

„Nagrinėjame galimybes, kaip suteikti veiksmingą pagalbą Lietuvai ir parodyti solidarumą su mūsų draugais ir sąjungininkais, kuriems gresia potencialus pavojus“, – trečiadienį Vilniuje po susitikimo su Lietuvos diplomatijos vadovu Kęstučiu Budriu sakė ministras.

Taip jis kalbėjo paklaustas, ar Lietuvai jau kurį laiką prašant NATO sąjungininkų šalyje dislokuoti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas Graikiją tą darytų.

Rotuoti sąjungininkų antžemines oro gynybos sistemas Baltijos šalyse sutarta 2023-iasiais. Tokią galimybę Lietuva yra aptarusi su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija, kitomis valstybėmis.

Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra sakęs, jog šiemet ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas dislokuos ne tik tai jau darę Nyderlandai, bet ir kitos Europos šalys.

Graikijos ministras pakartojo šios šalies ir Lenkijos raginimą turėti bendrą Europos Sąjungos oro gynybos skydą. Anksčiau teigta, jog jis Bendrijos šalims gali kainuoti apie 500 mlrd. eurų.

„Didelį dėmesį skiriame Europos apsaugos didinimui, svarbu, kad visi pagal savo pajėgumus prisidėtų prie naujos realybės gynybos srityje“, – sakė jis.

Šiuo metu Baltijos šalyse budintys sąjungininkų naikintuvai daugiausiai atlieka patruliavimo funkcijas ir kyla atpažinti bei palydėti tarptautines skrydžio taisykles pažeidžiančius virš Baltijos jūros skrendančius Rusijos karinius orlaivius.