„Nuo 02 24. Skubos tvarka.“ Kas ateina į Lietuvą

Kai kurie gyventojai, turintys žemės ir namų tarp Vilniaus ir Kauno, turės atsisakyti savo turto. Valstybė skirs milijonus eurų žemei ir pastatams išpirkti, praneša Delfi, remdamasis tv3.lt.

Politikai ketina uždegti žalią šviesą „Rail Baltica“ projektui ruože tarp Vilniaus ir Kauno. Jei valdininkai pritars tokiam sprendimui, nuo 2025 m. vasario 24 d. iki 2027 m. jie iš gyventojų išpirks žemę ir pastatus.

Be to, jie žada pradėti projektuoti magistralę, jungiančią Vilnių, Kauną ir regioninę sankryžą su Kaišiadorimis, Vieviu ir Lentvariu. Ministerijos skaičiavimais, reikiamoms įmonėms bus paimta 2515 sklypų, užimančių 1702 hektarus.

„Žemės sklypų perdavimas prasidės priėmus atitinkamą Vyriausybės nutarimą ir truks iki 2027 m. Preliminariais duomenimis, galima visų sklypų išpirkimo kaina – 100 mln. eurų (tiksli suma bus žinoma atlikus individualaus turto vertinimo procedūrą)“, – sakė Susisiekimo ministerijos atstovai.

„Rail Baltica“ buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, o Seimas priėmė Žemės perdavimo visuomenės poreikiams įstatymą, kuris palengvino „Rail Baltica“ reikmėms reikalingų sklypų išpirkimo procedūrą. Anksčiau buvo pranešta, kad projektas bus baigtas 2026 m., tačiau dabar jau aišku, kad jis vėluos.

Projekto „Rail Baltica“ atstovė spaudai Gintare Urniežė sakė, kad gyventojams mokami pinigai už projekto reikmėms reikalingą žemę ir pastatus.

„Turtą vertina nepriklausomi ekspertai. Turtas išperkamas rinkos kainomis“, – patikino pašnekovas. Pasak jos, Kauno-Lietuvos-Latvijos pasienio ruože, kuriame šiuo metu vyksta darbai, išpirkti 2566 sklypai (ar jų dalys) ir 1 gyvenamasis namas.

„Lietuvoje „Rail Baltica“ projektui reikia išpirkti 154 gyvenamuosius namus. Kai kuriuose sklypuose privatūs namai yra išsaugomi. Pavyzdžiui, Panevėžio rajone, suderinus su Kultūros paveldo departamentu, Kultūros ministerija ir Susisiekimo ministerija, buvo perkelta trasa ir išsaugoti 23 sodininkų bendrijos „Šilas“ pastatai“, – sakė Urniežė.

Bus išperkami ne tik sklypai ir namai pačiam geležinkeliui, bet ir infrastruktūrai. Tačiau Urniežė priminė, kad žemės savininkai gali nesutikti parduoti žemės.

„Tokiu atveju keliama byla. Ir byla keliauja į teismą. Į teismą kreipiamasi ir tada, kai sprendžiamas mirusio savininko palikimo klausimas ir nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai“, – sakė ji, pažymėdama, kad kol kas tokių atvejų nebuvo.

Teisininkė Loreta Selilionė žurnalistams sakė, kad atvejai, kai gyventojai nesutinka parduoti turto valstybei, nėra reti. Tokiais atvejais, pasak jos, gyventojai kreipiasi į teismą dėl kompensacijos dydžio. Advokatė sakė, kad tokiems žmonėms už turtą turėtų būti sumokėta teisinga kaina, o kompensaciją jie gali padidinti per teismą. Tokios bylos nagrinėjamos skubos tvarka (ne ilgiau kaip 3 mėnesius). 

Lietuvą, Latviją ir Estiją jungia plačios vėžės geležinkelis, nutiestas sovietmečiu. Projektas „Rail Baltica“ buvo pradėtas įgyvendinti tikintis, kad jis 6 mln. regiono gyventojų suteiks naujų transporto ir logistikos galimybių.