Lietuva: „Išėjimas iš BRELL. Dėl techninių priežasčių stabdome“

Artėjant savaitgalio Baltijos šalių atsijungimui nuo posovietinės elektros sistemos, pradėjo veikti bendra valstybių balansavimo pajėgumų rinkos platforma, kuri užtikrins rezervą sistemos dažnio valdymui po sinchronizacijos su kontinentine Europa, trečiadienį paskelbė Lietuvos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Pirmiesiems aukcionams Baltijos balansavimo pajėgumų rinkoje įvykus dar antradienį, perdavimo sistemos operatorės – „Litgrid“, Latvijos „Augstsprieguma tīkls“ ir Estijos „Elering“ – iš rinkos dalyvių jau įsigijo pajėgumus kiekvienam šios paros laikotarpiui. 

Balansavimo pajėgumai perdavimo sistemos operatorių yra perkami kasdien, užtikrinant nenutrūkstamą paslaugos tiekimą kitai parai ir elektros sistemos tinklo balansavimą.

Rinką šiuo metu sudaro dažnio palaikymo rezervo (frequency containment reserve, FCR) ir rankinio dažnio atkūrimo rezervo (manual frequency restoration reserve, mFRR) paslaugos. 

Baltijos šalių operatorės įsigijo 1257 megavatų (MW) bendro balansavimo pajėgumo kiekvienam laikotarpiui, įskaitant 29 MW FCR, 730 MW mFRR (reguliavimui aukštyn) ir 498 MW mFRR (reguliavimui žemyn).

„Litgrid“ dar pernai gruodį pradėjus pirkti automatinio dažnio atkūrimo rezervo (angl. automatic frequency restoration reserve, aFRR) paslaugą, trečiadienį bendrovė pranešė, kad dėl techninių priežasčių artimiausiu metu šių pajėgumų pirkimai stabdomi.

Iš viso balansavimo pajėgumų rinkos poreikis Baltijos šalyse 2025 metais sieks apie 1,5 tūkst. MW.

Prognozuojama, kad balansavimo pajėgumų poreikis didės augant atsinaujinančių energijos išteklių gamybai ir didėjant gaminančių vartotojų skaičiui.

Dabar Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia rusiškoje IPS/UPS sistemoje, vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Maskvoje. 

BRELL sutartį Lietuva nutrauks vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.

Sinchronizacija su kontinentinės Europos zona ir atsijungimas nuo rusiškos elektros sistemos įvyks vasario 9 dieną.

Pradėjus sinchronizaciją, Baltijos šalys iš pradžių dirbs trise, kartu bandys palaikyti dažnį bei užtikrinti elektros gamybą, o vėliau per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos prisijungs prie kitų Europos šalių.

Sinchronizacija užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų dažnio valdymą ir prisidės prie regiono energetinio saugumo.

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos (ES) lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. 

Bendras finansavimas siekia maždaug 1,2 mlrd. eurų ir turėtų padengti iki 75 proc. visų kaštų.

Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai.

Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti elektros rinkų integraciją.

„Harmony Link“ projekto investuotojai yra Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ ir „Litgrid“.

Trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės dar pernai liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją, kad nuo vasario nebepratęs dalyvavimo bendroje elektros sistemoje sutarties.