„72 val. nebus elektros. Gedimai. Latvija ir Estija eina iš proto“

Šį savaitgalį Baltijos šalims ketinant atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos ir sinchronizuotis su Vakarų Europa, Lietuva yra pasirengusi tiek techninėms kliūtims, tiek sabotažo grėsmei, tad galimi sutrikimai sinchronizavimo proceso nesutrikdytų, sako premjeras Gintautas Paluckas.

„Yra aptarti visi įmanomi scenarijai, kuriuos galima sugalvoti. Tiek techninio pobūdžio gedimai, tiek sabotažo atvejai, tiek didelių generavimo įrenginių eliminavimas (...) kibernetinių atakų ar sabotažo atvejais“, – trečiadienį po vyriausybinės sinchronizacijos komisijos posėdžio žurnalistams sakė G. Paluckas.

„Nė vienu atveju energijos tiekimo sutrikimas nebūtų tiek dramatiškas“, – pridūrė jis.

Premjeras patikino, kad elektros tiekimo sutrikimų scenarijų galima sugalvoti daug, tačiau juos visus komisija įvertino.

Jo teigimu, „reagavimo algoritmai“ paruošti galimoms kibernetinėms atakos, jūrinio elektros kabelio į Estiją ar Lietuvą nutraukimui, sabotažui elektrinėse, dronų atakoms, provokacijoms ir kitiems panašiems atvejams.

„Visi šie dalykai buvo modeliuoti, jų pasekmės, poveikis energetikos sistemai. Apsaugos priemonės yra taikomos, sustiprintos. Tuo buvo rūpinamasi ne paskutinę savaitę, o pastaruosius dvejus metus“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Elektros tiekimas bus užtikrintas nepertraukiamai“, – žurnalistams po posėdžio sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Jis pakartojo, kad po sinchronizavimo Baltijos šalių elektros sistema bus kaip niekada stipri. 

Tuo metu Latvijoje ir Estijoje pastarosiomis dienomis plintant dezinformacijai bei šalių gyventojams bijant likti be elektros, premjeras teigė, kad Lietuvos visuomenė klaidingiems pranešimams yra atspari.

„Sunku nuspėti, kodėl Latvijos ir Estijos visuomenės yra imlesnės toms dezinformacijos atakoms ir kodėl ten jos intensyvesnės, bet čia tikrai matome, jog visuomenė nepuola pirkti generatorių ar neužpila politikų ar Vyriausybės laiškais“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Estijos premjeras neseniai, kalbėdamas apie atsijungimą nuo BRELL, sakė taip: „Geriausiu atveju nieko nebus. Jei iškyls problemų, kitas žingsnis – nustatyti, kuriuos vartotojus reiks atjungti. Blogiausias scenarijus – 72 valandas nebus elektros energijos. Ir patikino, kad Estija pasiruošusi bet kokiai įvykių raidai.

Paklausę vyriausybės vadovo perspėjimų, estai ėmė masiškai pirkti generatorius. „Sausio mėnesį „Bauhof“ parduotuvėse buvo nupirkta keliasdešimt kartų daugiau generatorių nei tą patį mėnesį pernai“, – pažymi Estijos parlamento narys Aleksandras Čaplyginas. 

Lietuva, Latvija ir Estija vasario 8-ąją, šeštadienį, apie 9 valandą ryto ketina atsijungti nuo rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS). Tuomet vyks bendras maždaug paros trukmės izoliuoto darbo bandymas, po kurio Baltijos šalys nebegrįš į senąją sistemą – sekmadienį apie vidurdienį jos pradės veikti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais.

„Litgrid“ teigimu, izoliuoto darbo bandymo metu didžiąją dalį elektros Lietuva pasigamins vietos elektrinėse – saulės, vėjo, hidroelektrinėse ir šiluminėse elektrinėse, be to, sumažintais pralaidumais veiks Lietuvos ir Švedijos jūrinė jungtis „NordBalt“, jungtis su Lenkija „LitPol Link“, taip pat Estijos jungtis su Suomija „EstLink 1“.