„5 val. ryto. Mūsų laukia labai niūri ateitis“

Metų pradžioje tilto per Kuršių neriją idėją iškėlęs Neringos meras Darius Jasaitis tikina, jog dėl itin prastos keltų transporto sistemos bei darbuotojų trūkumo gyvenimas Neringoje tampa itin dideliu iššūkiu. Mero teigimu, pradėjus veikti jūrų vėjo parkui, be tilto per Kuršių neriją Neringos gyventojų lauktų dar niūresnė ateitis.

„Vis prastėja paslauga perkėlimo ir tą vietiniai jaučia, skundžiasi, ir pakalbėjęs su Smiltynės perkėlos vadovais supratau, kad mūsų laukia labai pilka ir niūri ateitis“, – LRT radijui sakė D. Jasaitis, 

„Pasirodo, taip pradeda trūkti ir kapitonų ir visiškai niekas neina ir nenori plaukioti Smiltynės perkėlos keltais pirmyn atgal. (…) Dėl to, manau, kad kai pradės statyti vėjo jūrų parką, mes tiesiog žiūrėsime į Lietuvą iš Kuršių nerijos, bet persikelti per ją nebegalėsime“, – pridūrė jis.

Neringos mero teigimu, gyventojams iššūkiu tampa ne tik prastas būtinųjų paslaugų pasiekiamumas, bet ir ribotos susisiekimo su žemynine Lietuvos dalimi galimybės. Tai, pasak D. Jasaičio, yra viena pagrindinių gyventojų mažėjimo Neringoje priežasčių.

„Kiekvieną dieną man skambina nuo kelto 2 valandą, po 2 valandos nakties žmonės, nespėję į antrinį keltą arba tiesiog nekeliami, jei pavėluoja pora minučių po dvylikos paskambinti. Su vaikais, su mokiniais mokytojai, kurie grįžta, miega autobuse, automobilyje, grįžta 5 valandą ryto su pirmuoju keltu ir jau tada praleidžia pamokas ir taip toliau“, – pasakojo meras.

„Kalbantis su gyventojais, kurie išvažiuoja iš čia, pagrindinis iššūkis yra susisiekimas su Klaipėda, kuris naktį yra neįmanomas. (…) Čia yra nuolatinis gyvenimas kamštyje ir nuolatinis vėlavimas visur, kaip tu besuplanuosi“, – pridūrė jis.

Mero teigimu, svarstant tilto ar tunelio į Neringą statybų galimybę, pagrindine kliūtimi tampa tarpinstitucinio dialogo trūkumas, mat, kaip tikina D. Jasaitis, visiems iki šiol pateiktiems argumentams prieš statybas  – yra atsakymas.

„Man irgi sunku suprasti iš tų deklaratyvių pasakymų, jog gali būti sugriauta išskirtinė visuotinė vertybė, aš norėčiau išgirsti, kaip, nes žiūrint pavyzdžius pasaulyje, nacionaliniuose parkuose, su didesniais statusais saugomuose, nei vienas nesugriuvo“, – kalbėjo Neringos meras.

ELTA primena, kad Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis apie galimybę pastatyti tiltą į Kuršių Neriją buvo užsiminęs jau ne kartą. Anot politiko, tai išspręstų net kelias problemas. Jeigu važiavimas tiltu būtų mokamas, statybos ilgainiui atsipirktų, nebebūtų trukdoma žuvų migracijai Kuršių mariose ir sumažėtų tarša Smiltynės perkėloje, „Žinių radijo“ laidoje pažymėjo meras. Taip pat, D. Jasaičio teigimu, nereikėtų ieškoti keltų kapitonų, kurių esą ir taip trūksta.

Vis dėlto, šis pasiūlymas vertinamas nevienareikšmiškai. Kai kurie politikai laikosi nuomonės, jog taip dar labiau padidėtų srautai į Kuršių Neriją, o tai esą gali neigiamai paveikti jos kraštovaizdį ir sustiprinti ekologines problemas. Panašią poziciją mėnesio pradžioje išreiškė ir Nacionalinė Lietuvos UNESCO komisija, sukritikavusi tokį mero siūlymą.

Neringos merui Dariui Jasaičiui kalbant apie būtinybę tiesti tunelį ar tiltą per Kuršių neriją, Aplinkos ministerija tikina, jog tai neįmanoma. Ministerijos atstovo Audrio Kutrevičiaus teigimu, šios idėjos buvo atsisakyta dar prieš 10 metų ir grįžti prie jos kol kas neketinama.

„Idėjos statyti tiltą į Kuršių neriją buvo atsisakyta 2015 m. Toks sprendimas priimtas po UNESCO Atsakomosios stebėsenos misijos Kuršių nerijoje 2015 m. sausį, kurioje dalyvavo tarptautinis ICOMOS (Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos) ekspertas“, – rašoma ministerijos atstovo atsakyme Eltai.

„Misijos metu buvo konstatuota, kad bet kokio tilto per Kuršių marias statyba turėtų rimtų padarinių, kurie nepataisomai sugadintų UNESCO statusą turinčios vietovės vientisumą tiek vizualiai, tiek fiziškai ir pažeistų vietovės išskirtinę visuotinę vertę“, – priduria A. Kutrevičius.

Anot jo, misijos išvadose nurodoma, kad tokio tilto statyba Pasaulio paveldo vietovės Kuršių nerijos teritorijoje yra negalima. Be to, pažymima, kad toks sprendimas turėtų būti oficialiai įtvirtintas visuose susijusiuose nacionaliniuose dokumentuose.

Neringos merui jau antrą mėnesį kalbant apie būtinybę įgyvendinti šią idėją, siekiant užtikrinti geresnį paslaugų prieinamumą ir susisiekimo galimybes vietovės gyventojams, ministerija tikina pozicijos nekeičianti – jungties tarp Neringos ir žemyninės Lietuvos dalies galimybės nesvarsto.

„Aplinkos ministerija pritarė ir palaikė tokias išvadas, kadangi tilto statyba pakeistų reljefą, augmeniją ir kraštovaizdį žemyninėje dalyje, jautrioje Kuršių marių ekosistemoje ir Kuršių nerijos krante. Taip pat keltų pakeitimas tiltu padidintų automobilių eismo intensyvumą, o tai prieštarauja nacionalinio parko ir Kuršių nerijos, kaip UNESCO pasaulio paveldo vietovės, apsaugos tikslams, nes tai padidintų oro taršą, sumažintų vietovės rekreacinę vertę“, – pažymi ministerijos atstovas.

„Tilto nebuvimas šiuo metu veikia kaip „srautų reguliavimo filtras“ ir padeda išvengti eismo srautų perkrovos Kuršių nerijoje“, – priduria A. Kutrevičius.

Jo teigimu, šiuo metu tilto statyba nėra numatyta jokiuose teritorijų planavimo ar strateginiuose dokumentuose.

ELTA primena, kad Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis apie galimybę pastatyti tiltą į Kuršių Neriją buvo užsiminęs jau ne kartą. Anot politiko, tai išspręstų net kelias problemas. Jeigu važiavimas tiltu būtų mokamas, statybos ilgainiui atsipirktų, nebebūtų trukdoma žuvų migracijai Kuršių mariose ir sumažėtų tarša Smiltynės perkėloje, „Žinių radijo“ laidoje pažymėjo meras. Taip pat, D. Jasaičio teigimu, nereikėtų ieškoti keltų kapitonų, kurių esą ir taip trūksta.

Vis dėlto, šis pasiūlymas vertinamas nevienareikšmiškai. Kai kurie politikai laikosi nuomonės, jog taip dar labiau padidėtų srautai į Kuršių Neriją, o tai esą gali neigiamai paveikti jos kraštovaizdį ir sustiprinti ekologines problemas. Panašią poziciją mėnesio pradžioje išreiškė ir Nacionalinė Lietuvos UNESCO komisija, sukritikavusi tokį mero siūlymą.