„78 000 karių. Į Lietuvą. Tai prioritetas“

Jungtinių Valstijų (JAV) sekretoriui Pete'ui Hegsethui NATO sąjungininkes Europoje perspėjus, jog amerikiečių karių buvimas Senajame žemyne nebus amžinas, prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tikina – išlaikyti JAV karinį buvimą yra Lietuvos prioritetas.

„Miunchene buvo daug visokiausių kalbėjimų. Kalbant apie JAV buvimą pasaulyje, buvo pasakyta, kad yra interesai ne tik Europoje, yra interesai ir kituose pasaulio regionuose, pavyzdžiui, Indijos-Ramiojo vandenyno regione ar prie Kinijos krantų. Turbūt, kad mes šitą puikiai suprantame. Tačiau mūsų interesas yra išlaikyti JAV karinį buvimą Europoje ir konkrečiai Lietuvoje“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

„(JAV gynybos sekretoriaus vizitas Lenkijoje – ELTA) suteikia vilčių, kad JAV taip pat mano, jog sąjungininkai Europoje yra pakankamai svarbūs, kad toliau tęstų buvimą mūsų žemyne“, – pažymėjo ji.

Paklausta, ką Lietuvai reikštų, jei savo pajėgas nuo Rusijos sienų atitrauktų NATO, prezidento vyriausioji patarėja tvirtina – apie tokius scenarijus nėra pagrindo svarstyti.

„Jei taip atsitiktų“ neturėtume sakyti, nes taip tiesiog neturėtų atsitikti. Kalbamės su sąjungininkais mes patys, ne Rusija su europiečiais kalbasi. Tai mūsų ir europiečių reikalas“, – tikino A. Skaisgirytė, pabrėždama, kad Lietuvos ir jos partnerių susitarimai keistis neturėtų.

„Jeigu kalbant konkrečiai apie Vokietiją ir Vokietijos buvimą Lietuvoje, tai šie susitarimai yra labai tvirti“, – pabrėžė ji.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę JAV gynybos sekretorius P. Hegsethas perspėjo NATO sąjungininkus Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne „tęsis amžinai“, ir paragino juos skirti daugiau lėšų gynybai.

JAV karinių pajėgų Europoje vadavietės (EUCOM) duomenimis, šiuo metu Europoje yra dislokuota apie 78 tūkst. amerikiečių karių, maždaug 37 tūkst. jų – Vokietijoje.

„Amerikiečiai nori, kad mes judėtume greitai, efektyviai, tiek finansiniais, tiek politiniais sprendimais, tiek bendradarbiavimu. Beje, pateikiau sekretoriui (JAV gynybos sekretoriui Pete'ui Hegsethui (Pitui Hegsetui) – BNS) kokių papildomų pajėgumų galėtume mes priimti, jeigu jie nuspręstu Europos ribose judinti tam tikra pajėgas“, – teigė ministrė D. Šakalienė.

„Nenorėčiau detalizuoti, bet mes esame pasiruošę tiek sausumos, tiek oro pajėgų papildomus vienetus pas save dislokuoti“, – pridūrė ji.

P. Hegsethas praėjusią savaitę perspėjo NATO sąjungininkes Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne tęsis amžinai, ir paragino jas skirti daugiau lėšų gynybai.

D. Šakalienė teigė, jog praėjusį savaitgalį vykusios Miuncheno saugumo konferencijos metu ji turėjo galimybę triskart trumpai pasišnekėti su JAV gynybos sekretoriumi.

Ji patikino, kad JAV nesiruošia palikti NATO sąjungininkų, tačiau „netoleruos disbalanso finansavime“.

Kaip anksčiau rašė BNS, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) yra sakęs, kad NATO šalys turėtų pakelti savo išlaidų gynybai slenkstį nuo dabartinių 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 5 procentų.

„Vienas svarbiausių dalykų yra pačios valstybės įsipareigojimas gynybos finansavimui. Mūsų (Lietuvos – BNS) sprendimas, kad mes gynybai turime 4 proc. šiemet ir 5–6 proc. planuojame nuo 2026-ųjų yra viena svariausių, jei nesvarbiausia sąlyga efektyviam komandiniam darbui“, – pabrėžė D. Šakalienė.

„Labai aiškiai buvo pasakyta, kad tai garantuojama, jog turėsime efektyvų komandinį darbą ir ta pagalba iš JAV valstybėms, kurios pačios investuoja į gynybą, nėra kvestionuojama“, – sakė ji.

JAV rotacinis batalionas Lietuvoje tarnybą atlieka Pabradėje. JAV yra priėmusios sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione, savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra.

JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.