„20 proc. teritorijos. Pirmiausia Baltijos valstybės“

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako dabartinėje geopolitinėje situacijoje matantis poreikį diskutuoti apie dvišalius ar regioninius gynybos susitarimus.

„Mes turime kalbėti apie saugumo sutartis tiek dvišales, tiek regionines, būtent saugumo sutartis, kad būtų galima reaguoti valstybėms, išeinant iš kolektyvinio saugumo formatų, kurie yra seni, tvirti, bet šiandien, ar jie tikrai bus veiksmingi? Kiekvienas galime pasidaryti išvadas“, – antradienį žurnalistams sakė parlamento vadovas.

„Aš pirmiausia kalbu apie Baltijos visas valstybes, kurios supa Baltijos jūrą, kurios gali, kurios nori, kurios turi tvirtą poziciją kalbėti apie regioninius gynybos susitarimus, kad mes neliktume vienui vieni, kaip kažkada buvome likę“, – pridūrė jis.

Jungtinėms Valstijoms perspėjus NATO sąjungininkes Europoje, kad amerikiečių karių buvimas žemyne nesitęs amžinai, ir paraginus jas skirti daugiau lėšų gynybai, kilo diskusijos dėl galimo regioninio Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos aljanso.

Šalies prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, jog dvišaliai ar regioniniai gynybos aljansai būtų pavojingi, o dėl jų aižėtų NATO vienybė.

Pasak S. Skvernelio, tokie susitarimai nebūtų NATO pakaitalu, tačiau pokyčiai Aljanso šalyse verčia ieškoti plano „B“.

„Nėra konkurencijos su NATO aljansu, bet planas „B“ visą laiką yra reikalingas, nes, kaip matome, pasaulis keičiasi“, – sakė Seimo pirmininkas.

Daliai Europos NATO šalių nerimą kelią ir Jungtinių Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) diplomatinės pastangos su Rusija dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

Baltųjų rūmų šeimininkas pirmadienį sustabdė karinę pagalbą Ukrainai, taip didindamas spaudimą Kyjivui susitarti dėl taikos derybų su Rusija.

Šis žingsnis žengtas praėjus vos kelioms dienoms po neeilinio D. Trumpo, siekiančio greitai užbaigti karą, ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ginčo Ovaliajame kabinete.

Anot S. Skvernelio, tenka konstatuoti faktą, kad pasikliauti Lietuvos strateginiu partneriu – JAV – ateityje gali būti vis sunkiau ir sunkiau.

„Matyt, JAV yra kiti prioritetai. Labai gaila, kad esami prioritetai susiję su, matyt, gerų santykių su Rusija atkūrimu, apverčiant pasaulio tvarką atvirkščiai, kai auka kaltinama dėl to, kad ji yra auka, o agresorius bandomas legitimizuoti. Už legitimizavimą dar duodama beveik 20 proc. Ukrainos teritorijos“, – sakė Seimo pirmininkas.

Jo teigimu, dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis didžiosios Lietuvos partijos turėtų susėti prie stalo bei apsikeisti nuomonėmis dėl užsienio politikos.

„Būtų sveika, kad pagrindinės politinės partijos susėstų prie stalo ir padiskutuotų uždaru formatu apie mūsų užsienio politikos pokyčius ir kaip mes turėtume į tai reaguoti, galbūt, prezidentas tokią iniciatyvą parodys, gal Vyriausybė. Jeigu ne, tai mes pasiruošę Seime tą padaryti“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Reikia atvirai pasišnekėti, kaip mes matome ateitį, kokie yra mūsų prioritetai, nes, panašu, kad pasaulis (juda link to – BNS), kad savi interesai yra svarbiausi. Todėl mes turime irgi persvarstyti pozicijas, na, pavyzdžiui, Kinijos atžvilgiu. Mums nėra Kinija grėsmė kalbant apie nacionalinį saugumą, teritorinį vientisumą ir panašius dalykus“, – akcentavo jis.