Lietuvoje beprotiškai brangs kuras. „Dramatiškai. Efektas bus rimtas“

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nerimauja dėl ateityje kilsiančių kuro kainų, kurias nulems Europos Sąjungos (ES) planai mažinti visos bendrijos CO2 pėdsaką. Premjeras tikina sieksiąs, jog Lietuva prisijungtų prie grupės šalių, kurios kreipsis į Europos Komisiją (EK) prašant, kad aplinkosauginiai sąjungos tikslai būtų atidėti.

„Žiūrint į modeliuojamas kuro kainas iki pat 2030 metų, mes matome dramatišką kilimą, kuris būtų sąlygotas ne Vyriausybių sprendimais, o būtent dėl ES priimtų sprendimų. Todėl panašu, kad teks stoti į šalių grupę, ją plėsti ir kartu kreiptis į Europos Komisiją dėl minėto sprendimo atidėjimo, nes efektas bus tikrai rimtas“, – Vyriausybėje vykusios spaudos konferencijos metu teigė ministras pirmininkas.

2027 m. planuojama įdiegti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos antrąją versiją (ES ATLPS 2), dėl kurios tikimąsi didelio kuro kainų šuolio. Pasak premjero, tai galiausiai galėtų išpūsti ir maisto kainas, kas yra nepageidaujama.

G. Paluckas taip pat pateikė savo versiją dėl to, kodėl kuro pardavimai Lietuvoje per pirmus du 2025 m. mėnesius taip krito.

„Pirminis efektas, kurį mes stebėjome dėl sumažėjusių kuro pardavimų Lietuvos degalinėse, matyt, buvo sąlygotas keleto objektyvių faktorių. Pirmiausiai, degalinės užpildė savo saugyklas prieš naujus metus, dar neįsigaliojus naujiems akcizams ir taip užpildė pirmų dviejų mėnesių normą. Lygiai taip pat asmenys ir ūkininkai, laukdami kuro pabrangimo, taip pat užpildė savo talpas. Todėl tas pirmų dviejų mėnesių pardavimų kritimas buvo ženklus, bet nuspėjamas“, – teigė G. Paluckas.

Tiesa, Ministrų kabineto vadovas įvertino padidintų akcizų naudą Lietuvos biudžetui ir, atitinkamai, gynybos fondui.

„Situacija dabar normalizuojasi, yra planuojama, kad dyzelino šiais metais bus parduota apie 6 proc. mažiau. Kol kas, po pirmų trijų mėnesių, matome 4 procentais smukusius pardavimus, bet, turint galvoje padidintą akcizą, pajamos į biudžetą yra gerokai ūgtelėjusios, o jos keliauja tiesiai į gynybos fondą. Kainos daugiau ar mažiau, bent jau benzino, susilygino Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Šią situaciją reikia stebėti toliau, bet, kol kas, nieko dramatiško nėra“, – tikino ministras pirmininkas

Panašiai prieš posėdį trečiadienį kalbėjo ir Finansų ministras Rimantas Šadžius, kuris į susidariusią situaciją žiūri optimistiškai.

„Surenkama tiek, kiek reikia ir dar daugiau. Dyzelino vartojimas mažėja, tą mes matome, bet taip ir buvo apskaičiuota. Proporcingai po truputį didinant dyzelino akcizus ir buvo siekiama mažinti dyzelino vartojimą. Mūsų prognozės, kol kas, pilnai pasiteisino – akcizų per du šių metų mėnesius surinkta apie 20 proc. daugiau, lyginant su 2024 m. pirmais dviem mėnesiais. Dėl to atitinkamai pildosi gynybos fondas, degalų pardavimo dinamika taip pat nekelia jokio nerimo“, – aiškino ministras.

ELTA primena, kad priešpaskutinę kovo savaitę Lietuvoje ir Lenkijoje susilygino benzino vidutinės kainos, skelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). 

Skaičiuojama, kad minėtu laikotarpiu vidutinė degalų kaina Lietuvoje mažėjo: benzino kaina sumažėjo 0,9 proc., o dyzelinas atpigo 1,5 proc. Pažymima, kad nuo kovo pradžios benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo 0,06 Eur/l, o dyzelino – 0,08 Eur/l.

LEA duomenimis, lyginant su Europos Sąjungos (ES) vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 12,5 proc., o dyzelino – 1,7 proc. mažesnė.

Kovo 27 d. skelbta, kad Lietuvos degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,44 Eur/l, o dyzelino vidutinė kaina siekė 1,54 Eur/l. Tai reiškia, kad Lietuvoje benzino vidutinė kaina buvo panaši į pernai rugpjūčio pabaigoje buvusią kainą, o dyzelino kaina – į praėjusių metų balandžio viduryje buvusią kainą, pranešė agentūra.