„48 000 000. Jums pasisekė.“ Beprotiška, ką surado Lietuvoje

Kaip Šiaulių apygardos teisme antradienį kalbėjo šiuo metu pensijoje esantis uostamiesčio policijos pareigūnas Donatas Bieliūnas, mėginiai buvo imami iš to šulinio, kur teisėsauga numanė leidžiant nevalytas nuotekas.

„Ėmėme, kur žinome, kad išleidžiamos nevalytos atliekos. (...) Iš to šulinio kvapas sklido, jau buvo galima užuosti 10–15 metrų nepriėjus prie šulinio“, – sakė D. Bieliūnas.

Pasak kito antradienį apklausto Klaipėdos policininko Vaido Mažono, D. Bieliūnas buvo jo viršininkas ir „Grigeo Klaipėda“ ikiteisminiame tyrime vyriausias pareigūnas pagal rangą.

„Ką pamatėme, tai betoninį vamzdį maždaug metro diametro, kurio visos sienos buvo aplipusios kažkokia mase, panašia į varškę, kuri pašvietus prožektoriumi ir po to nusukus lengvą švytėjimą skleidė kaip liuminescencinį, ir tekantį kažkokį skystį. Man net dantis pradėjo skaudėti, nors buvome su respiratoriais“, – kalbėjo D. Bieliūnas.

Jo teigimu, mėginiai buvo imami iš to paties šulinio, nes „visi kiti buvo tiek gerai užbetonuoti, kad be specialių įrankių jų išlaužti nebuvo galimybės“.

V. Mažonas tvirtino, kad šuliniui atidaryti reikėjo laužtuvo.

„Aš pats jo neatidarinėjau, bet šuliniui atidaryti reikėjo laužtuvo. Buvo jis užmaskuotas ar kaip čia pavadinti. Kažkas iš mūsų (atidarė – BNS), kas su manimi buvo tuo metu“, – sakė policininkas.

Pagrindinio „Grigeo“ savininko ir valdybos pirmininko kaltinamojo Gintauto Pangonio advokatas Linas Belevičius klausė D. Bieliūno, kur šis girdėjęs sąvoką „leisti pro šoną“. Buvęs policininkas tvirtino šią frazę „ne kartą“ girdėjęs iš bendrovės darbuotojų.

„Tikrai esu girdėjęs, kiek man buvo akcentuojama, man atrodo, ta frazė buvo nuskambėjusi ir iš pono Pangonio žodžių. Kiek pamenu, (pokalbio – BNS) protokolas buvo su tuometiniu direktoriumi ar direktoriaus pavaduotoju“, – sakė D. Bieliūnas.

„Galbūt ne taip kategoriškai, kad pro šoną, bet iš pokalbio esmės buvo galima suprasti, apie ką kalbama“, – pridūrė jis.

Įrangą mėginiams gavo iš Klaipėdos universiteto

D. Bieliūno teigimu, mėginiams iš šulinio surinkti reikalingą teleskopinę lazdą ir indus policininkai pasiėmė iš Klaipėdos universiteto.

„Kažkas, universiteto žmogus mums davė tuos indelius, ėjome į (universiteto – BNS) tarnybines patalpas, davė tą teleskopinę lazdą, davė šaltkrepšį, davė sterilius indelius“, – teigė liudytojas.

Jis pažymėjo kartą vežęs mėginius tirti į laboratoriją Vilniuje, kartą – Tauragėje.

„Grigeo Klaipėda“ vadovo Tomo Eikino advokatė Dovilė Murauskienė klausė, kodėl apie dukart skiriasi Vilniuje ir Tauragėje ištirtuose mėginiuose nustatytų suspenduotų medžiagų rodiklis, atitinkamai – 785 ir 460.

„Dėl to, kad tie mėginiai skiriasi, jie taip pat galėjo būti su tuo pačiu pasisekimu“, – liudijo D. Bieliūnas.

„Kiek žinome, naktį buvo leidžiamas ir kažkiek išvalytas (vanduo – BNS), nes valymo įrenginiai veikė, bet pajėgumai buvo ar tris, ar keturis kartus mažesni, nei turėjo išvalyti“, – teigė buvęs pareigūnas.

Jo teigimu, dėl tyrimo rezultatų skirtumų vėliau buvo priimtas sprendimas imti daugiau mėginių.

„Ne aš vienašališkai nusprendžiau. Prokuratūra vadovavo tam tyrimui, susipažino su medžiaga“, – sakė D. Bieliūnas.

„Vandeniu ten nepavadinsi“

V. Mažonas tvirtino imant mėginius dalyvavęs mažiausiai dukart, matęs iš pažiūros užterštą tekantį vandenį.

„Tamsus, putojantis, smirdantis vanduo, vandeniu ten nepavadinsi. Gylio nežinau, nepasakysiu, kažkiek centimetrų, nebuvo metrais. (...) Tekėjo jis, srovė buvo. Nebuvo, kad stovėtų vietoje, tą vaizdą atsimenu“, – liudijo policininkas.

„Nelindau, aš stovėjau virš to šulinio, nes ten klaiki smarvė, ten pasilenkti neįmanoma buvo, su respiratoriumi gerklę kuteno“, – pažymėjo jis.

Anot pareigūno, imdamas mėginius jis dėvėjo pirštines, respiratorių: „Ne medžiaginiai, tikri, kur kasetės dedasi. Specialus, nuo cheminio užterštumo, bet ir tai jautėsi kvapas.“

„Man rodos, su angliukais, buvo rimtesni filtrai, tuos dėjome“, – teigė V. Mažonas.

Byloje kaltinamas pramonės įrengimų įmonės „VMG Klaipėda service“ direktorius Aivaras Petrokas pabrėžė, kad tokia apsauga greičiausiai buvo nepakankama.

„Jeigu vis tiek jaučiasi kvapas, reiškia, šitas filtriukas yra netinkamai parinktas, – sakė jis. – Jūs vos nenusinuodijote. Jums pasisekė.“

Kaip skelbė BNS, Kuršių marių taršos byloje kaltinimai piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir disponavimu jais, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu pateikti bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių jos darbuotojų.

Gamtai padarytą žalą nustatęs Aplinkos apsaugos departamentas įmonei baudžiamojoje byloje yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį.

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį, teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl į Kuršių marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų, įtarus, kad su tuo susijusi bendrovės dokumentacija galėjo būti klastojama.

Teisėsaugos duomenimis, įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido ne vienerius metus.

Praėjusią savaitę byloje parodymus davęs G. Pangonis teigė, kad dėl netinkamo nuotekų valymo atsakingas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas buvęs bendrovės direktorius Vidas Beržonskis.

Po jo „Grigeo Klaipėda“ laikinai vadovavęs Robertas Krutikovas ir dabartinis vadovas Tomas Eikinas tvirtino apie taršą nežinoję.