„50 000 karių. Į Lietuvą“ (Papildyta)

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė siekti, jog Lietuvos kariuomenėje iki 2038 metų tarnautų apie 20 tūkst. karių.

Šis skaičius apima profesinės karo tarnybos karius ir šauktinius.

„Priėmus sprendimus dėl divizijos atkūrimo (...) ir paraleliai kitų pajėgumų vystymo yra poreikis turėti siektinas skaičius būtų maždaug link 20 tūkst., pagrindinis augimas numatytas užpildant naujai kuriamus vienetus, kurie atsirastų vystant divizijos pajėgumą “, – po VGT posėdžio ketvirtadienį žurnalistams sakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius.

„Kalbame ne tik apie plėtrą pajėgumų, įsigijimus tankų, šarvuočių, kitos technikos, kalbame ir apie personalo plėtrą“, – teigė jis.

Anot patarėjo, kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija (KAM) planuoja personalo plėtrą, pagrindinis akcentas – profesinės karo tarnybos kariai, kurių reikia užpildyti ne tik vystomą nacionalinę diviziją, bet ir likusią dalį ginkluotųjų pajėgų.

„Per artimiausius 15 metų planuojama išauginti kariuomenę, auginimas vyks ne generolų, pulkininkų sąskaita, daugiausia išaugs puskarininkių ir paprastų karių, jūreivių. Ten galimi skaičių augimai iki pusantro karto“, – kalbėjo M. Česnulevičius.

Pasak jo, ketinama didinti ir Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir kitų savanoriškai tarnaujančių asmenų skaičių.

Kartu su planais didinti karių skaičių taip pat planuojamas ir socialinis paketas, kuris skatintų gyventojus rinktis profesinę karo tarnybą.

„KAM yra parengusi savo viziją ir siūlymus, šio VGT dar nebuvo pristatyti, mes apie juos kalbėjome, apie būtinybę, kad tai turi būti padaryta“, – sakė M. Česnulevičius.

Jo teigimu, planuojami ribiniai karių skaičiai turės būti patvirtinti Seime, su tai numatančiu įstatymo projektu bus teikiami ir socialinį paketą kariams numatantys teisės aktų pakeitimai.

„Tai turėtų būti artimiausiu laiku padaryta, nes apmatai jau parengti“, – kalbėjo M. Česnulevičius.

Kaip rašė BNS, pernai liepą Seimas pritarė kariuomenės struktūros pokyčiams, kuriuose numatyta, kad bendras ribinis karių skaičius didėja nuo 20 tūkst. 840 iki 29 tūkst. 380, o šauktinių ribinis skaičius – nuo 4240 iki 7040 per metus, taip sudarant prielaidas įvedinėti visuotinį šaukimą.

Tuo metu pernai rugsėjį Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam kariuomenės personalo planui 2024–2030 metams. Jame numatyta, kad iki 2030 metų Lietuvoje turėtų tarnauti 15,5 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, o aktyviajame rezerve parengta 50 tūkst. karių.

Šių metų sausį buvo sudarytas šių metų karo prievolininkų sąrašas, į kurį įtraukta per 25 tūkst. karo prievolę turinčių jaunuolių. Iš viso šiemet į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3 tūkst. 865 karo prievolininkus.

Vystant nacionalinę diviziją, įsigyjant naują techniką ir ruošiantis Vokietijos brigados priėmimui Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.

VGT sudaro prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Ji svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynimo klausimus.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad kitą savaitę turėtų atsirasti aiškumo dėl naujų karinių poligonų.

„Kol kas dar nėra (naujienų – BNS), bet greičiausiai kitą savaitę jau aiškės“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas.

BNS rašė, kad Lietuvoje jau kurį laiką ieškoma vietų naujiems kariniams poligonams.

Premjeras Gintautas Paluckas praėjusią savaitę sakė, kad šaliai reikia ne vieno naujo poligono, o didžiausia – brigados dydžio – mokymų vieta galėtų būti skaidoma į dalis ir atsirasti skirtingose Lietuvos vietose.

D. Matulionis teigė, jog naujų poligonų reikia ne tik augant Lietuvos kariuomenei, šalyje didėjant sąjungininkų karių skaičiui, bet ir norint, kad į Lietuvą atvyktų visos pajėgos, priskirtos ginti valstybę pagal NATO regioninius gynybos planus, jeigu to prireiktų kilus įtampoms.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė praėjusią savaitę skelbė, kad karinis vertinimas dėl galimų poligono vietų „iš esmės baigtas“.

Anot jos, šiuo metu rengiamas pasiūlymų savivaldai paketas, kuriuo siekiama numatyti tam tikras naudas regionui, kurio teritorijoje atsirastų poligonas.

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė yra sakiusi, jog naujam poligonui rasta 14 potencialių vietų, savo ruožtu, G. Paluckas yra teigęs, kad vietos teritorijai žvalgomasi pietų Lietuvoje.

Pernai rudenį Seimas nusprendė naujus poligonus įsteigti Tauragės ir Šilalės rajonuose, tačiau jie bus mažesni ir bus skirti tik manevravimui.