„Tik 1 veikia.“ Lietuvai gresia tinklo griūtis

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ paskelbė trijų valdomų šuntinių reaktorių pirkimą naujiems elektros perdavimo tinklo projektams įgyvendinti. Iki šiol Lietuvoje veikia tik vienas tokio tipo elektros įrenginys, valdantis įtampą ir reaktyviąją galią perdavimo tinkle. Trys nauji valdomi šuntiniai reaktoriai bus naudojami tiesiant „Harmony Link“ sausumos jungtį su Lenkija ir dvi 330 kV elektros perdavimo linijas Šiaurės Lietuvoje. Dėl ilgų įrangos tiekimo terminų, šuntinių reaktorių pirkimas vykdomas paraleliai linijų projektavimo ir statybos darbų pirkimams.

„Žinodami dėl atsinaujinančios energetikos proveržio prailgėjusius įrangos gamybos terminus ir siekdami per trumpiausią įmanomą laiką įgyvendinti du valstybinės reikšmės projektus, jiems ruošiamės iš anksto. Šuntiniai reaktoriai yra skirti įtampos valdymui elektros perdavimo sistemoje – tai kertinis elementas valdant elektros sistemą, kurioje sparčiai auga atsinaujinančių išteklių gamybos pajėgumai“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.

Paskelbtas tarptautinis pirkimas, siekiant įsigyti tris 330 kV įtampos ir 140 MVAr reaktyviosios galios valdomus šuntinius reaktorius. Vienas iš jų bus įrengtas Gižų transformatorių pastotėje Marijampolės rajone, kur prasidės „Harmony Link“ sausumos jungtis su Lenkija. Kiti du šuntiniai reaktoriai bus įrengiami Darbėnų ir Mūšos pastotėse įgyvendinant Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą ir tiesiant 330 kV elektros perdavimo linijas Darbėnai–Varduva–Mūša ir Panevėžys–Mūša.

Šie įrenginiai užtikrins elektros energijos tiekimo kokybę reguliuodami įtampą ir reaktyviąją galią perdavimo tinkle.

Dėl trūkstamos valdomos įtampos kontrolės įrangos ir ilgo tiekimo laikotarpio Lietuva yra rizikos zonoje. Esant kritinėms situacijoms gresia tinklo griūtis.

Lietuvoje šiuo metu veikia vienas 330 kV, 180 MVAr reaktyviosios galios valdomas šuntinis reaktorius Lietuvos elektrinės transformatorių pastotėje. Be šio reaktoriaus, Lietuvos sistemoje veikia dar 11 mažesnės galios šuntinių reaktorių, tačiau jie nėra reguliuojami, jų įtaka lokali.

Šiaurės vakarų  ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą sudaro 330 kV elektros perdavimo linijų Darbėnai–Varduva–Mūša ir Mūša – Panevėžys statyba, 330 kV Varduvos transformatorių pastotės statyba.

Šiaurės vakarų elektros perdavimo tinklo jungčių – Darbėnai–Varduva–Mūša ir Mūša–Panevėžys ilgis preliminariai sieks apie 240 kilometrų. Planuojama, kad naujų objektų statybos projektai galėtų būti užbaigti iki 2034 metų.

„Harmony Link“ sausumos jungties projektas Lietuvoje planuojamas Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose. Jį sudaro naujos dvigrandės 220 kV kintamosios srovės elektros perdavimo linijos tarp Ełk Bis (Lenkija) ir planuojamos Gižų pastotės Vilkaviškio rajone statyba, taip pat Norki ir Wigry pastočių statyba bei esamos 220 kV elektros linijos Ostrołęka–Ełk Bis rekonstrukcija Lenkijoje.

Planuojama, kad „Harmony Link“ jungties statybos darbai prasidės 2027 metų antrąjį ketvirtį. Jungtis bus įjungta 2030 metais.

„Harmony Link“ sausumos jungties ir Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektams yra suteikti ypatingos valstybinės svarbos projektų statusai.

„Harmony Link“ projektas yra bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, siekiant sustiprinti šalies energetinį saugumą, integruoti daugiau atsinaujinančios energijos išteklių ir užtikrinti pajėgumus komercinei elektros prekybai po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.