„Politinis žemės drebėjimas.“ Lietuvos žingsnis, kurio nesitikėjo nei Maskva, nei Briuselis

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymai, apie kuriuos praneša portalas LRT, apima tiek prekių tranzito iš Baltarusijos į Kaliningradą ribojimą, tiek ir ilgalaikį sienos su Baltarusija uždarymą.

Kol kas tai – politinis pareiškimas, tačiau jis jau sukėlė nerimą Karaliaučiuje. Tema greitai išplito Rusijos žiniasklaidoje, o vietos verslas Kaliningrade skambina pavojaus varpais.

Baltijos verslo klubo prezidentas Sergejus Gozas perspėjo, kad tokios priemonės galėtų paralyžiuoti regiono aprūpinimą ir priversti nukreipti prekių srautus per Baltijos šalių uostus.

Vilniaus valdžios pareiškimai – tiesioginė reakcija į pasikartojančius incidentus su kontrabanda iš Baltarusijos.

Lietuvos tarnybų duomenimis, meteorologiniai balionai su cigarečių kroviniais kerta sieną ir patenka į šalies oro erdvę. Kiekvienas toks incidentas reiškia būtinybę sustabdyti oro eismą ir laikinai uždaryti Vilniaus ar Kauno oro uostus.

„Tranzito į Kaliningrado sritį ribojimas turi politinį pagrindą, tačiau praktiškai tai nėra paprastas žingsnis“, – portalui WP komentavo Lietuvos žurnalistas ir publicistas Witoldas Janczys.

„Tai ne tik politinis sprendimas. Tranzitą reguliuoja tarptautinės sutartys, o jo sustabdymas sukeltų rimtų teisinių ir ekonominių pasekmių. Net jei valdžia kalba griežtu tonu, realiems veiksmams reikia kruopštaus pasirengimo ir alternatyvių teisėtų prekybos kelių. Panaši įtampa jau buvo kilusi 2022 metais“, – priminė jis.

Ar Lietuva vėl atskirs Kaliningradą nuo Baltarusijos? Gali kilti tarptautinė audra

2022-ųjų vasarą Lietuva kelioms savaitėms sustabdė prekių tranzitą iš Rusijos į Kaliningrado sritį, sukeldama politinį žemės drebėjimą visoje Europos Sąjungoje.

Tuomet Kremlius apkaltino Lietuvą „Kaliningrado blokada“ ir grasino atsakomosiomis priemonėmis, o Briuselis buvo priverstas įsikišti, siekdamas sumažinti įtampą. Dabar ši tema vėl grįžta į tarptautinę darbotvarkę.

Balionai virš Lietuvos – siena su Baltarusija bus uždaryta?

Pasak Janczio, griežta Lietuvos valdžios pozicija yra pagrįsta:

„Turime galutinai užbaigti šį procesą, nes pasekmės yra realios. Jei oro erdvės trikdymai kartosis, nė viena oro linijų bendrovė nebenorės plėsti skrydžių iš Vilniaus, o tai smogs viso regiono ekonomikai ir mobilumui“, – pabrėžė Witoldas Janczys.

„Griežtų priemonių paskelbimas taip pat turi atgrasymo funkciją,“ – tęsė jis. – „Tai savotiška „branduolinė opcija“ tarptautiniuose santykiuose: lengviau paskelbti apie radikalius apribojimus, nei juos realiai įgyvendinti. Tačiau jei šios deklaracijos turi būti patikimos, joms būtini konkretūs techniniai ir teisiniai sprendimai – nuo balionų aptikimo ir neutralizavimo sistemų iki aiškių teisinių priemonių prieš kontrabandos organizatorius.“

Balionai iš Baltarusijos – kokia tai grėsmė?

Lietuvos analitikų teigimu, šiuos incidentus galima vertinti dvejopai:

• – arba kaip Baltarusijos režimo vykdomą hibridinio karo elementą;
• – arba kaip desperatiškus kontrabandininkų bandymus, kai po sustiprintos sienos kontrolės tenka ieškoti naujų prekių gabenimo būdų.

„Abiem atvejais būtinas koordinuotas atsakas: technologijos, teisė ir diplomatinis spaudimas turi veikti kartu, kad būtų išvengta naujų provokacijų“, – pabrėžė publicistas Witoldas Janczys.