Lietuvos mokslinių tyrimų centrai ir jų veikla
.


Buvo testuojami du inovatyvūs plazmos degiklio prototipai, galintys sumažinti stiklo pramonės anglies dioksido emisijas.


Kauno technologijos universitete (KTU) veikiantis Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvas (LiDA) tapo viena svarbiausių šalies mokslinių tyrimų jungčių su Europos socialinių mokslų duomenų archyvais.


KTU mokslininkai sukūrė nanolazerį – sidabro nanokubus panaudojo šviesos generavimui.


„Forest 4.0“ sistema buvo sukurta bendradarbiaujant mokslininkams iš Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Linėjaus universiteto Švedijoje.


Vis daugiau miestų siekia mažinti taršą ir skatinti alternatyvų judumą, kad sukurtų harmoningą ir ekologišką aplinką. Ar galime įsivaizduoti miestus, kuriuose kasdieniai poreikiai patenkinti be ilgo kelio į centrą, naudojant tik pėsčiųjų ir dviračių takus? Tai ne tik iššūkiai, bet ir galimybės, kurias atveria tvarūs sprendimai bei inovacijos.


Šiandien bioplastikai neretai įvardijami kaip vienas ateities tvarumo sprendimų, tačiau nedaugelis žino, jog tai – toli gražu ne pastarųjų dešimtmečių mokslininkų darbo rezultatas.


Savaiminis ličio jonų baterijų išsikrovimas ne tik neleidžia ilgai naudotis elektroniniais įrenginiais, bet ir sutrumpina jų gyvavimo trukmę. Įrenginius reikia keisti naujais, o tai – ir brangu, ir kenkia gamtai. Nors ilgą laiką buvo manoma, jog savaiminis išsikrovimas yra susijęs su ličio jonų praradimu, dėl ko ilgainiui mažėja baterijų talpa ir įtampa, neseniai tarptautinės mokslininkų komandos padarytas atradimas leidžia manyti kitaip.


Buvo parinkta išskirtinė teritorija – buvusi sovietinė branduolinių raketų bazė Karmėlavoje, netoli Kauno oro uosto.


Aliuminio detalės tarnaus iki 20 kartų ilgiau: lietuvių technologija žada proveržį automobilių, gynybos ir aviacijos pramonėje.