Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Lietuva

„Vienintelės. Su Lietuva priešakyje. Pažanga tokia didelė.“ Pasaulis ūžia, kas nutiko

2025-08-09 (0) Rekomenduoja   (10) Perskaitymai (330)
    Share

Perpus mažesnė šalis.

Gedimino pilies bokštas Vilniuje
©Peggy_Marco (Pixabay Content Licence) | pixabay.com

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Svetainėje „Quora“ skaitytojas uždavė klausimą: „Kaip mažytėms Baltijos valstybėms pavyko atsiskirti nuo SSRS?“

Į klausimą atsakė Markus Stėnerys.

Baltijos valstybės, būdamos SSRS sudėtyje, galbūt ir buvo mažesnės savo dydžiu, bet ne svarba. Trys Baltijos respublikos buvo geografiškai vakariausios Sovietų Sąjungoje ir vienintelės iš 15 SSRS respublikų, kurios jau prieš sovietų okupaciją buvo nepriklausomos kapitalistinės šalys. Štai kodėl jos visada žvelgė atgal į laisvę, nuo pat pirmos dienos, kai buvo įtrauktos į SSRS.

Baltijos šalys buvo ekonomiškai labiau išsivysčiusios ir mokėjo didesnius atlyginimus nei SSRS vidurkis, ypač Estija. Jos taip pat galėjo buvusios SSRS turistams pasiūlyti tai, ko negalėjo pasiūlyti jokia kita sovietinė respublika: europietišką atmosferą, kiek tai buvo leidžiama ir įmanoma tais laikais.

Teigiant, kad Baltijos valstybės neatsiskyrė būdamos skurdžiausios, nuniokotos, apleistos ar žlugusios... jos buvo geros būklės (žinoma, SSRS lygmeniu) prieš pat prasidedant dideliems įvykiams. Jos nebėgo nuo bado, jos bėgo į savo naują realybę – susigrąžino savo šalį.

Baltijos šalys, būdamos SSRS sudėtyje, jautė tam tikrą pagarbą. Buvo šaunu būti iš ten arba ten apsilankyti. Kai norėjau išstoti iš SSRS, esu tikras, kad šis pareiškimas buvo priimtas remiantis rimtesniais kaltinimais nei, tarkime, jei kažkas panašaus į Mordvos Respubliką kur nors Urale paskelbtų nepriklausomybę (niekas to rimtai nevertintų).

Baltijos valstybės, su Lietuva priešakyje, atsiskyrė gana taikiai (Lietuvoje žuvo tik 14 žmonių, o Latvijoje nežuvo niekas) dėl didžiulės pasaulio paramos. Kiekviena iš šių tautų taip pat turėjo gana didelę diasporą Vakarų šalyse ir JAV. Visame pasaulyje yra apie 1 milijonas žmonių, kurie yra susiję su lietuviais, daugelis jų – turtingi žmonės, kurie paliko šalį, kai buvo įkurtas komunizmas. Šie žmonės padėjo atkurti naujas Baltijos valstybes, atidaryti verslą ir jį reklamuoti pasaulyje.

 

Pažanga buvo tokia didelė ir greita, kad vos per 15 metų po atsiskyrimo visos 3 Baltijos valstybės buvo pasirengusios prisijungti prie bendros rinkos – Europos Sąjungos, į kurią kai kurios Rytų Europos šalys, kurios nebuvo SSRS dalis, iki šiol negali patekti...

P.S. Visi mėgsta vadinti Baltijos šalis „mažytėmis“, bet jos galbūt nėra didžiulės, bet ir ne tik mažytės. Lietuva ir Latvija pagal sausumos plotą yra didesnės nei: Nyderlandai, Belgija, Šveicarija, Danija, Kroatija, Izraelis, Slovakija, Gruzija ir beveik tokio pat dydžio kaip Airija, Čekija, Škotija ar Austrija (galbūt 10 % mažesnės už paskutines dvi). Bet kodėl niekas niekada (NIEKADA!) nevadina šių paminėtų šalių „mažytėmis“? Bet Baltijos šalys VISADA taip vadinamos, nors dažnai yra didesnės už daugelį Europos šalių. Kai sutinki ką nors iš olandų, tiesiog pamiršti faktą apie dydį, niekam nerūpi – niekada nesakai olandui: „O Dieve, jūsų šalis mažytė“, – o Olandija yra maždaug perpus mažesnė už Lietuvą. Čia tik pamąstymas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(10)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(10)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai
Su turiniu susijusios žymės:

Įdomiausi

Paros
102(0)
65(0)
51(0)
48(0)
38(0)
27(0)
22(0)
22(1)
16(1)
14(0)
Savaitės
233(0)
230(1)
209(0)
196(0)
193(0)
Mėnesio
336(3)
329(7)
308(2)
307(0)
305(2)