„Nuo 8 val. Lietuvoje.“ Prasidėjo kraupūs klyksmai

Pirmadienio rytą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) darbuotojai pradėjo girdėdami iš lauko sklindančius kraupius be nuskausminamųjų kastruojamų paršelių klyksmus. Taip kone visą savaitę – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – atrodys VMVT darbo dienos. Tokiu būdu siekiama paskatinti tarnybos direktorę Audronę Mikalauskienę imtis veiksmų – padėti parašą, kuris uždraustų paršelių kastravimą be nuskausminamųjų.

„Audrone, Jūs vis dar leidžiate kastruoti paršelius be jokio nuskausminimo. Nėra nė vienos pateisinamos priežasties, kodėl ši žiauri praktika turėtų būti legali. Panašu, kad Jums tiesiog patinka kastruojamų paršelių klyksmai, Audrone. Todėl juos atvežėme čia. Išgirskite, ką gyvūnams reiškia Jūsų nenoras priimti sprendimą. Audrone, šiuos klyksmus vienu parašu galite sustabdyti tik Jūs. Apsaugokite gyvūnus. Nustokite mėgautis jų kankinimu“, – toks nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ kreipimasis į VMVT vadovę nuskamba tik retsykiais pertraukdamas garsius paršelių klyksmus.

36 val. klyksmų

Toks veiksmas – tai dar viena organizacijos „Tušti narvai“ protesto priemonė, kuria siekiama paraginti instituciją nedelsti ir kuo greičiau sustabdyti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų. Paršelių klyksmai ir raginimas A. Mikalauskienei imtis veiksmų prie VMVT bus girdimas nuo 8 iki 17 val. nuo pirmadienio iki Žolinių.

„Dabar A. Mikalauskienė žada galbūt rugsėjį suburti darbo grupę šiam klausimui nagrinėti. Todėl, norėdami paraginti veikti greičiau, beveik visą savaitę prie VMVT leisime kastruojamų paršelių klyksmus. Jei ji iki šiol delsia ir nesustabdo šios žiaurios praktikos, galbūt šie klyksmai paragins ją pradėti spręsti problemą. Tikiu, kad per 4 dienas net VMVT direktorė bus pajėgi išgirsti kančią, kurią jaučia be nuskausminamųjų kastruojami gyvūnai“, – sako „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Tai – jau ketvirtasis gyvūnų teisių aktyvistų veiksmas, siekiantis atkreipti dėmesį į kenčiančių paršelių problemą. Gegužės pradžioje sostinės centre vyko performansas, kurio metu jau buvo kreiptasi į VMVT vadovę. Birželį ir liepą organizuoti protestai prie VMVT būstinės Vilniuje.

Kitos šalys girdi geriau

Kitose šalyse tokia pati problema sprendžiama sparčiau. Pavyzdžiui, Slovėnijoje nuo kitų metų draudžiama kastruoti iki 7 dienų amžiaus paršelius be nuskausminamųjų.

„Po to, kai žmonės išsiuntė tūkstančius laiškų įstatymų leidėjams, reakcija buvo labai greita – valdžia sušaukė neeilinį balsavimą, kad sprendimas būtų priimtas kaip įmanoma greičiau. Deja, Lietuvoje šis procesas daug lėtesnis“, – teigia Emilija Venckevičiūtė, Gyvūnų pramonės skaidrumo projekto (angl. Animal Enterprise Transparency Project, AETP) bendruomenės įsitraukimo, komunikacijos ir lėšų pritraukimo koordinatorė.

Pasak jos, iš pradžių buvo svarbiausia parodyti realybę: „Mes kalbėjomės su politikais ir atskleidėme, kokios praktikos šiuo metu taikomos kastruojant paršelius. Jie buvo šokiruoti – daugelis patys panoro imtis veiksmų, kad ši žiauri praktika būtų uždrausta kuo greičiau.“

Sužinojusi apie šią problemą, Slovėnijos vyriausybė greitai sureagavo ir palaikė tiek nacionalinių, tiek Europos Sąjungos (ES) veterinarijos mokslo institucijų poziciją: kastravimas be nuskausminimo sukelia didelį skausmą paršeliams, nepriklausomai nuo jų amžiaus.

„Buvo pripažinta, kad tokia praktika turėtų būti laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais ir vertinama taip pat griežtai, kaip ir kitų žinduolių atveju – taikant atitinkamas bausmes. Atsižvelgdama į tai, vyriausybė dar 2024 m. pabaigoje įtraukė draudimą kastruoti be nuskausminimo į įstatymo projektą, o 2025 m. liepos mėnesį įstatymas buvo galutinai priimtas“, – teigia AETP Slovėnijos organizacijos vadovas Samo Curk.

Tačiau šiems pokyčiams buvo iškilusi grėsmė – Valstybės Taryba planavo vetuoti siūlomą įstatymą. Atsakydami į tai, aktyvistai paviešino vaizdo medžiagą iš Slovėnijos fermų, kurioje užfiksuota, kaip be jokio nuskausminimo kastruojami kelių dienų amžiaus paršeliai. Ši žiauri realybė sukrėtė visuomenę – žmonės ėmė masiškai rašyti elektroninius laiškus sprendimų priėmėjams, reikalaudami kuo greičiau uždrausti šią praktiką.

Situacija Lietuvoje – kur kas lėtesnė

Nors Slovėnijos pavyzdys rodo, kad visuomenės balsas gali paskatinti greitus ir esminius pokyčius, Lietuvoje procesai juda gerokai lėčiau.

„Visuomenė Lietuvoje, kaip ir Slovėnijoje, supranta, kad apsaugoti paršelius nuo neįsivaizduojamo skausmo yra būtina. Būtent piliečių spaudimas yra pagrindinis variklis, verčiantis sprendimų priėmėjus imtis veiksmų“, – teigia E. Venckevičiūtė.

Anot jos, VMVT neatlieka savo darbo ir bando šį klausimą nukelti.

„Manau, kad VMVT direktorė A. Mikalauskienė galėtų reaguoti gerokai greičiau – nestabdyti proceso ir įsiklausyti į visuomenės nuomonę. Pažadas sudaryti darbo grupę dėl paršelių tik rugsėjį skamba liūdnai. Tokiam skausmingam klausimui atidėlioti sprendimus dar kelis mėnesius – tiesiog žiauru“, – sako E. Venckevičiūtė.