Lietuvos laukia šaltas dušas. „Ekonominis vakarėlis baigsis“

Artimiausiais metais Lietuvos ekonomika dar gali džiaugtis lyderės pozicija Baltijos šalyse, tačiau ilgam šio statuso išlaikyti nepavyks. Naujausioje „Luminor“ ekonomikos apžvalgoje vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad 2027-aisiais šalies ūkio tempas ims lėtėti, o 2028 m. Lietuva atiduos pirmąją vietą Estijai ir Latvijai.

Anot Ž. Maurico, šiemet ir kitąmet Lietuva, tikėtina, išlaikys stipriausios Baltijos šalių ekonomikos poziciją – prognozuojamas atitinkamai 2,8 ir 3,4 proc. BVP augimas.

Vis dėlto, anot jo, nuo 2027-ųjų ekonomikos augimas ims lėtėti, o 2028 m. Lietuva pasieks tik 1,6 proc. augimą ir nusileis Estijai bei Latvijai.

„Luminor“ ekonomistas šį pokytį sieja su antriosios pensijų pakopos reforma, kuri, anot jų, reikšmingai paveiks šalies ekonominius procesus. Tą, anot jo, puikiai iliustruoja Estijos pavyzdys.

„Atspirties taško toli ieškoti nereikia – šiuo erškėčiuotu ekonominės nuodėmės keliu visai neseniai praėjo Estija. Labai tikėtina, kad nemaža dalis iš maždaug 9 milijardų eurų, esančių antrosios pakopos sistemoje, įsilies į mūsų ekonomiką. Nemaža dalis pinigų bus tiesiog išleista vartojimo prekėms ir paslaugoms, todėl kitąmet tikimės spartaus vidaus vartojimo augimo, kilstelsiančio ir visos šalies BVP. Visgi po pinigų įliejimo vakarėlio mums teks išgyventi sunkias pagirias prie naujai įsigyto televizoriaus“, – kalbėjo Ž.Mauricas.

Anot eksperto, labai tikėtina, kad 2028 metais lietuviams teks mažinti išlaidas ir didinti mokesčius, todėl stebėsime mažėjantį vartojimą ir augantį biudžeto deficitą.

Kils ne tik algos, bet ir kainos

Tikėtina, kad didesni pinigų srautai, pasieksiantys gyventojus, turės įtakos kainų augimui – jau šiemet infliacija Lietuvoje gali siekti apie 3,8 proc., o kitąmet priartės prie 4 proc., prognozuoja ekonomistas.

Tačiau 2028 metais, kai ekonomikos augimas sulėtės, kainų augimas turėtų sumažėti iki maždaug 2 proc., jei tuo metu dar nebus padidinti vartojimo ar kiti mokesčiai.

Jeigu mokesčiai bus pakelti anksčiau – dar 2028-aisiais – infliacija liks aukšta ir gali viršyti kaimyninių šalių lygį. Analogiška situacija šiuo metu fiksuojama Estijoje: nors ekonomika stagnuoja, dėl padidintų mokesčių Estijos infliacija 2024 m. tapo aukščiausia ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje euro zonoje, o rugpjūtį ji perkopė 6 proc. ribą.

O kaip su atlyginimais? Anot Ž.Maurico, pinigų įliejimas į ekonomiką turėtų išlaikyti spartų atlyginimų augimą ir kitais metais – prognozuojama, kad algos augs apie 8,5 proc., panašiai kaip ir šiemet. Vis dėlto 2028-aisiais šis tempas turėtų lėtėti ir siekti maždaug 4–5 proc. per metus.

Kokia situacija su NT rinka?

Nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu gyvena laukimo nuotaikomis – labiausiai stebimos dvi kryptys: mokesčių pokyčiai ir pensijų reforma. Kol kas mokesčių reforma NT sektoriaus, anot Ž.Maurico, stipriai nepalietė – didesni pokyčiai numatomi nebent sodybų segmente, kai gyventojai turės mokėti mokesčius už antruosius būstus, pavyzdžiui, sodybas.

Tuo tarpu pensijų reforma kelia kur kas daugiau neapibrėžtumo ir nerimo. Pasak „Luminor“ vyr. ekonomisto, būsto rinka Lietuvoje jau dabar yra įkaitusi – kas mėnesį gyventojams suteikiama paskolų už daugiau nei 150 mln. eurų, o kainų augimas artėja prie dviženklio.

Turint omenyje lietuvių polinkį investuoti į nekilnojamąjį turtą, tikėtina, kad dalis žmonių, pasiėmusių pinigus iš pensijų fondų, juos nukreips būtent į NT. Tai gali dar labiau įkaitinti rinką – didinti paklausą ir kainas, o kartu auginti ir burbulo riziką, su visomis galimomis pasekmėmis.

Pasaulio ekonomikos prognozės

Donaldo Trumpo administracijos vykdoma ekonominė politika vis dar verčia krapštytis galvas daugeliui pasaulio ekonomistų, o naujausi JAV ūkio rodikliai jau signalizuoja, kad didžiausia pasaulio ekonomika lėtėja.

„Luminor“ ekonomisto teigimu, nors JAV biudžeto pajamos iš padidintų ir naujai įvestų muitų išaugo kelis kartus, to nepakanka. Surinkti milijardai neužpildo milžiniškos skylės, atsiradusios dėl stipriai išaugusios valstybės skolos. Nepaisant Donaldo Trumpo administracijos pažadų mažinti įsiskolinimą, skola ir toliau auga.

Kai kurie JAV ekspertai jau kalba apie stagfliacijos pavojų, kuomet ekonomika stoja, tačiau infliacijos lygis vis vien išlieka aukštas.

„Šios rizikos valdymui didelę įtaką turės Federalinio rezervų banko sprendimai, kuriems įtaką mėgina daryti prezidento administracija. Jei bus nuspręsta mažinti bazines palūkanų normas, šis postūmis, kartu su augančiu pinigų kiekiu ir silpnėjančiu JAV doleriu gali tapti puikia terpe infliacijos virusui veistis“, – pažymi Ž.Mauricas.

Pasak jo, ekstremalūs JAV administracijos viražai keičiant nusistovėjusią muitų politiką žaibiškai pakeitė Europos Sąjungos užsienio prekybos struktūrą, o ES šalių eksporto į JAV apimtys staigiai smenga žemyn. Kita vertus, atvirai JAV keliami reikalavimai Europos šalims atsisakyti rusiškų dujų ir naftos eksporto gali turėti teigiamos įtakos tiek keičiant ES energetikos sektoriaus struktūrą, tiek siaurinant Rusijos galimybes uždirbti karui tęsti būtinų lėšų.

Didžiausia ES ekonomika Vokietija vis dar kapstosi prastų lūkesčių ir prastų rodiklių katile, tačiau, anot ekonomisto, panašu, kad situacija stabilizuojasi ir atsiranda vilties blyksnių. Tai susiję su naujosios Vokietijos vyriausybės pastangomis prisidėti prie ekonomikos gaivinimo. Kita vertus, Ž.Maurico teigimu, Vokietijos pramonininkams, išpaikintiems pasaulinio inžinerijos lyderio vaidmens, tenka sukti galvas, ieškant naujų priemonių gintis nuo Kinijos prekių konkurencijos.

Tačiau didžiausio Europos ligonio vietą užėmė Prancūzija, biudžeto išlaidų ir BVP santykis šiuo metu siekia net 57,6 proc., valstybės skola artėja prie 120 proc. BVP, o deficitas vis dar viršija 5 proc. nuo BVP. Pridėjus šalies ūkio struktūrines problemas ir beveik permanentinę vyriausybės krizę, vienos didžiausių Europos ekonomikų perspektyvos, anot ekonomisto, atrodo miglotos.