Lietuvis pasiekė tai, kas neturėjo egzistuoti. S. Vaitiekėno komandos proveržis

Kopenhagos Niels Bohro instituto mokslininkai (vadovaujant lietuvių kilmės mokslininkui lietuviui Sauliui Vaitiekėnui) padarė labai įdomų atradimą: jie sukūrė naują materijos būseną, kuri egzistuoja tarp superlaidininko ir izoliatoriaus.

Trumpai tariant – tarp būsenos, kai elektra teka be jokio pasipriešinimo, ir būsenos, kai elektra visai neteka.

Kodėl tai keista?

Pagal fizikos vadovėlius, medžiaga turėtų būti arba viena, arba kita:

• Superlaidininkas – leidžia srovei tekėti be jokių nuostolių (pvz., ideali elektros linija).
• Izoliatorius – visiškai nepraleidžia srovės (pvz., stiklas ar guma).

Tačiau mokslininkai rado „tarpinį variantą“, kuris neturėtų egzistuoti pagal klasikinę fiziką. Ši būsena vadinama „anomaliu metalu“.

Kaip jie tai padarė?

Mokslininkai sukūrė itin mažas „saleles“ iš superlaidininko, sujungtas į grandinę. Šias saleles jie valdė įtampa, kaip elektroninius jungiklius.

Tikėtasi, kad jos arba įsijungs (superlaidininkas), arba išsijungs (izoliatorius). Tačiau vietoje to atsirado keista tarpinė būsena, kai: srovė dar šiek tiek teka, bet superlaidumas jau dingęs.

Ką tai reiškia?

Tyrėjai mano, kad šią būseną sukuria kvantinės fluktuacijos – labai mažyčiai, atsitiktiniai pokyčiai, kurie vyksta atominėje skalėje. Tai tarsi nuolatinis virpėjimas tarp dviejų pasaulių – laidumo ir izoliacijos.

Kodėl tai svarbu?

Šis atradimas:

• padeda geriau suprasti kvantinius reiškinius, kurie lemia, kaip veikia materija;
• gali prisidėti prie naujų energiją taupančių technologijų kūrimo;
• ilgainiui padės kurti stabilesnius kvantinius kompiuterius ir elektroninius įrenginius.

Paprastai tariant:

Mokslininkai atrado „neįmanomą“ būseną, kurioje elektra nei teka, nei neteka – ji egzistuoja tarp šių dviejų kraštutinumų.

Tai naujas žingsnis suprantant, kaip elgiasi materija itin mažame, kvantiniame pasaulyje.