Atsakymas Putinui. Lietuvoje drebinantys įvykiai

Lietuvos mieste Baisogaloje pradėta „Rheinmetall“ artilerijos šaudmenų gamyklos statyba. Tai yra didžiausia šalies istorijoje investicija į gynybą.

Apie tai praneša „Bloomberg“.

340 hektarų ploto gamykla taps dalimi plataus masto programos, skirtos sustiprinti NATO rytinio flango gynybinius pajėgumus.

Koncerno vadovas Arminas Pappergeris pranešė, kad įmonė planuoja pradėti darbą 2026 metų viduryje. Pirmuoju etapu gamykla gamins apie 35 tūkstančius 155 mm artilerijos sviedinių per metus, o jau iki 2027 metų gamybos apimtis padidės iki 100 tūkstančių.

Pasak A. Pappergerio, investicijos į projektą siekia apie 300 milijonų eurų, o gamykla sukurs maždaug 400 naujų darbo vietų.

„Tai svarbus signalas Rusijai: mes parodome, kad esame pajėgūs veikti efektyviai ir NATO moka atsakyti“, – pabrėžė „Rheinmetall“ vadovas pamatų klojimo ceremonijos metu.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pavadino šį projektą strateginiu žingsniu, skirtu regiono saugumui stiprinti.

„Tai žingsnis, kuris kuria atgrasymą kaip taikos sąlygą. Vokietija stiprina savo karinę galią Lietuvos žemėje plienu, technologijomis ir, svarbiausia, pasitikėjimu“, – pareiškė G. Nausėda.

Paraleliai „Rheinmetall“ pasirašė susitarimą dėl dar vienos gamyklos įkūrimo šalyje – artilerijai reikalingų šovinių užtaisų (metamųjų užtaisų) gamybai.

Lietuvai, kuri ribojasi su Rusija ir yra priešakinė NATO valstybė, nuosava šaudmenų gamyba tampa pagrindiniu gynybos elementu. Gamyklos statyba – ne tik gynybos projektas, bet ir Aljanso ryžtas parodyti, kad nebus leista naujoms Kremliaus atakoms.

Šiais metais Vokietija jau dislokavo Lietuvoje tankų brigadą, kuri iki 2027 metų padidės iki 5 tūkstančių karių. Tai tapo atnaujintos NATO strategijos dalimi po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.

Lietuva, savo ruožtu, ketina padidinti išlaidas gynybai iki daugiau nei 5% BVP, siekdama sustiprinti savo ginkluotąsias pajėgas ir užtikrinti sąlygas vokiečių karių dislokavimui.

Nauja įmonė „Rheinmetall Defense Lietuva“ kuriama kaip bendra įmonė, kurioje Vokietijos pusės dalis siekia 51 %. Partneriais yra valstybinės Lietuvos įmonės „Epso-G Invest“ ir Giraitės ginkluotės gamykla. Statybos darbus vykdo viena didžiausių šalies statybos bendrovių PST Group, kuri projektą turi užbaigti iki 2026 metų pabaigos.

Panašios „Rheinmetall“ įmonės jau veikia Ispanijoje ir Vengrijoje, o taip pat atnaujinamos Bulgarijoje ir Rumunijoje. Analogišką gamyklą planuojama pastatyti ir kaimyninėje Latvijoje.

Tokiu būdu, Lietuvos gamyklos statyba tampa ne tik pramoniniu projektu, bet ir svarbia naujos Europos gynybos architektūros dalimi, nukreipta į Rusijos atgrasymą ir taikos per jėgą stiprinimą.