Geležinkeliai į Rusiją gali tapti istorija

Baltijos šalys — Latvija, Lietuva ir Estija — svarsto galimybę demontuoti geležinkelio jungtis su Rusija ir Baltarusija. Tačiau tam, kad toks sprendimas būtų priimtas, jis turi būti bendras visoms trims valstybėms.

Apie tai regionų lyderiai pareiškė trečiadienį, gruodžio 3 d. Numatoma, kad galutinę poziciją Baltijos šalys suderins ir patvirtins 2026 metų pradžioje.

Latvijos pozicija

Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs pabrėžė, kad kalbama apie bendrą sprendimą, tačiau jo dar nėra. Darbas bus tęsiamas vyriausybių lygmeniu, įtraukiant kariuomenės ir gynybos ekspertus.

Rinkēvičs taip pat pažymėjo, kad problema neapsiriboja vien geležinkeliais — kadangi Baltijos šalys sudaro bendrą gynybos zoną, šioje srityje žingsniai turi būti priimami kartu.

Lietuvos pozicija

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė koordinuotų veiksmų svarbą kuriant Baltijos gynybos liniją, taip pat bendradarbiavimo reikšmę su Lenkija, kuri svarsto Rytų gynybos linijos kūrimą.

Jis teigė, kad Europos Komisija turėtų apsvarstyti finansavimo užtikrinimą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Pasak prezidento, atsisakymas geležinkelio linijų į rytines šalis taptų kontramobilumo priemonių, kurias rengia Baltijos valstybės, dalimi.

Estijos pozicija

Estijos prezidentas Alaras Karisas taip pat pareiškė, kad jeigu būtų nuspręsta demontuoti geležinkelio jungtis, tai turėtų būti daroma tik bendrai. Jis atkreipė dėmesį, kad situacijos Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje skiriasi, be to, šiuo metu egzistuoja transporto srautai tarp Centrinės Azijos ir kitų šalių, todėl koordinuoti veiksmai būtų logiškiausias sprendimas.