Strateginis lūžis prie Suvalkų koridoriaus: ko bijo gyventojai?

Gintas Valenta šiomis dienomis gyvena itin neramiai – bijo, kad netrukus bus iškeldintas iš prosenelių žemėje puoselėtų namų Menciškės kaime, Lazdijų rajone, šioje teritorijoje nusprendus steigti naują karinį poligoną.

60-metis vyras – neįgaliojo vežimėlyje, tačiau bando prižiūrėti sodybą, kurioje gyvena ir nepilnamečiai vaikai.

„Dabar kaip tik renovuoti namą pradėjau. Pasiėmiau paskolą stogo remontui, o dabar visos pastangos perniek“, – BNS sako menciškietis.

G. Valentos pavyzdys tik įrodo, koks iššūkis teks centrinei ir vietos valdžiai įtikinti gyventojus dėl būsimo brigados dydžio Kapčiamiesčio poligono, steigiamo vadinamajame Suvalkų koridoriuje.

Vyras yra vienas iš maždaug 40 žmonių, nuolat gyvenančių būsimoje iki 2030 metų už maždaug pusantro šimto milijonų eurų žadamo įkurti poligono teritorijoje. Joje iš viso yra 99 sodybos.

Į planuojamą Kapčiamiesčio poligono teritoriją patenka dar 10 kaimų – Stalų, Gryckavo, Žmirklių, Pertako, Volskų, Sirgūškės, Macevičių, Norkūnų, Paliepio ir Vainiūnų.

„Poligonui ne!“

Planuojama, kad poligono plotas sieks apie 14,6 tūkst. hektarų, o tai, pasak Kapčiamiesčio seniūno Virginijaus Goliko – daugiau nei pusė visos seniūnijos.

Šiuo metu planuojamo poligono teritorijoje yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.

Planuojamo poligono teritorija – itin miškinga, kai kuriose vietose kalvota ir pelkėta. Per būsimą poligoną teka Baltosios Ančios upė, kuri poligono teritorijoje yra užtvenkta, veikia mažoji hidroelektrinė. Teritorija taip pat driekiasi palei Baltarusijos sieną.

Kariuomenė aiškina, kad išsirinkta vieta palanki dėl kelių priežasčių.

Teritorija šalia Suvalkų koridoriaus leistų tiek greičiau reaguoti į galimą agresiją iš Rusijos ir Baltarusijos, tiek efektyviau rengti dvišales pratybas su Lenkija.

Be to, geografiškai poligonuose reikalingos smėlingos teritorijos, kurios yra tinkamos karinės technikos manevravimui, reikalingi miškai vienokio tipo operacijoms, atviros vietovės – manevravimui, BNS pateiktuose paaiškinimuose nurodė Lietuvos kariuomenė.

Kol kas apie Kapčiamiesčio pašonėje planuojamą batalioną neskelbia joks didesnis skiriamasis ženklas, tačiau važiuojant miško keliu kažkas iš žmonių jau pakabino transparantą su užrašu „Poligonui ne! Žalvarniui taip!“.

Pastarasis – smulkus mėlynai rudos spalvos paukštis, įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Kaip BNS aiškino vietiniai gyventojai, jis aptinkamas miškuose, kuriuose planuojamas poligonas.

Daugiau nei pusdienį Kapčiamiestyje ir apylinkėse praleidęs BNS korespondentas kalbėjosi su devyniais vietiniais gyventojais – visi jie buvo prieš naują poligoną.

Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojai prieš poligono steigimą yra inicijavę ir peticiją, ją pasirašė daugiau nei 1,6 tūkst. žmonių.

Bijo tapti priešo taikiniu

Su anonimiškumo sąlyga sutikusi kalbėti vietinė BNS teigė, kad seniūnijos gyventojai bijo grėsmių karo atveju. Pasak jos, žmonės nuogąstauja, jog pašonėje įkūrus poligoną Kapčiamiestis taptų pirmuoju priešo taikiniu.

„Žmonės paprasčiausiai bijo, kad patys lietuviai vieną gražią dieną prisikalbės ir jie patys prisišauks tą patį karą, galbūt ir tas pačias problemas“, – sako ji.

Ilgiau nei tikėtasi užtrukęs teritorijos poligonui paieškos procesas iš dalies užtruko ir dėl vietos valdžios nuogąstavimų dėl būsimo gyventojų pasipriešinimo, BNS sakė sprendimų priėmime dalyvavę šaltiniai.

Tačiau dalis Kapčiamiesčio gyventojų sako tikintys poreikiu didinti Lietuvos ir sąjungininkų karių galimybes treniruotis.

„Aš žinau, kad Lietuva turi ruoštis gynybai. O priemones sugalvoja žmonės, kurie išmano tuos reikalus. (Bus saugiau – BNS) – nėra abejonių“, – LNK Žinioms sakė vienas vietinių.

Naujų poligonų poreikį krašto apsaugos sistema argumentuoja Lietuvos kariuomenės plėtra ir sąjungininkų pajėgų didėjimu šalyje.

Žada naudas

Siekiant įtikinti vietinius dėl jų naudos, poligonus priimančioms savivaldybėms žadama skirti daugiau lėšų kelių, elektros, sveikatos priežiūros infrastruktūrai, padėti pritraukti verslo investicijų.

Kariai regione turėtų suteikti postūmį ir vietos ekonomikai, be to, steigiant poligoną žadama sukurti apie šimtą darbo vietų.

Tačiau Kapčiamiesčio apylinkėse gyvenančių žmonių neįtikina ir valdžios siūlomos naudos. 

„Kelius sutvarkys tam, kad jiems būtų patogiau. Bet dauguma dar turės išsikelti iš namų. (...) Aš nemanau, kad jie ras nors vieną žmogų, kuris paplos rankomis ir sakys: „O taip, gerai, aš išsikeliu“, – tikina vietos gyventoja.

Skelbiamos naudos neįtikina ir ugniagesiu gelbėtoju dirbančio Kapčiamiesčio gyventojo Lukas Klimčiausko. Jis bijo, jog nukentės kaimo turizmas.

„Dabar čia daug kas užsiima praktiškai tam užmirštam kampelyje, kas griebėsi to šiaudo, tai paskutinį jį nukirs. Kas iš to restorano, kad ten kažkur padarys ar atvažiuos ten didmiesčių tie visi didieji verslai“, – BNS teigia gyventojas.

Jis baiminasi, kad tiems, kuriems teks išsikelti, valstybė sumokės mažas kompensacijas.

Nuogąstauja ir smulkusis verslas

Pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio apie planus Kapčiamiestyje steigti poligoną pranešęs prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis džiaugėsi, kad poligono steigimas – puiki žinia vietos verslui.

„Poligonų steigimas atneša ir tam tikrą ekonominę naudą. (...) Švenčionių savivaldybėje (kur yra Pabradės poligonas – BNS) viena picerija per vieną dieną pardavė 500 picų. Na, ir atitinkamai paslaugų sektoriui tai poligono buvimas yra naudingas“, – teigė patarėjas.

Vis dėlto Kapčiamiestyje smuklę ir parduotuvėlę valdantis ir joje dirbantis Vidas Varnelis džiaugtis neskuba – baiminasi, kad poligonas atbaidys vasarą čia atvykstančius turistus.

„(Dabar – BNS) tuštuma, nėra žmonių. (...) Vasarą labai daug. Tai va, kai bus poligonas, tai turbūt nebus tiek žmonių“, – nuogąstauja vyras.

Nerimauja ir ugniagesiu gelbėtoju Kapčiamiestyje dirbantis Vitas Kaušauskas, laisvalaikiu medžiojantis, o vasarą nuomojantis baidares.

Vietinis negalės verstis savo baidarių nuomos verslu, nes į poligono teritoriją patenka ir Baltosios Ančios upės atkarpa, naudojama turizmui.

„Dabar vėl neaiškumas, aš pats užsiimu kaimo turizmo (veikla – BNS), nuomoju baidares. (...) Žmonės plaukia nuo Kapčiamiesčio per poligono teritoriją. Ar mums leis išsikelti baidares? (...) Gali nukentėti mano tas mini versliukas“, – sako V. Kaušauskas.

Krašto apsaugos ministerijos svetainėje paskelbtoje klausimų-atsakymų suvestinėje apie naują poligoną rašoma, kad poligone vykstant karinėms pratyboms bet kokia civilinė veikla bus ribojama, tačiau ne pratybų metu verslas galės tęsti veiklą.

Tais atvejais, kai konkretus verslas dėl poligono įsteigimo nebegalės vykdyti savo veiklos, verslo savininkams bus išmokamos kompensacijos.

Nežino, ar galės medžioti

V. Kaušauskas sako, kad planais kurti poligoną nepatenkinti ir medžiotojai. Laisvalaikiu medžiojantis vyras priklauso vietiniam medžiotojų būreliui.

Pasak jo, miškingose teritorijose gausu žvėrių, tad labai norėtų diskusijos su sprendimus dėl poligono priimančiais žmonėmis.

„Pasitikau šią žinią (steigti poligoną – BNS) su nuogąstavimu šiek tiek, nes sumažės medžioklės plotai. Niekas dar niekam nepaaiškino, ar ten galėsi medžioti, su kokiomis sąlygomis. Jeigu negalėsime, tai mums sumažės beveik per pusę geriausi plotai. Nuogąstaujame, nes tai mūsų pats derlingiausias genofondas, labai miškinga teritorija“, – sako V. Kaušauskas.

Anot jo, apylinkės medžiotojų būreliai vienija apie 30 žmonių.

„Kiek metų puoselėjome, visgi ir šeriame, ir selekciją (žvėrių – BNS) vykdėme. Dabar mums čia nieko gero“, – teigia jis.

Tuo metu Kapčiamiestyje gyvenantis 83-ejų metų pensininkas Juozas BNS sakė bijantis, kad vietiniai nebegalės rinkti miško gėrybių.

„Blogai (vertinu – BNS). Ten miškai, kaip malkas pasigaminsime, kaip grybauti, uogauti? Kaip miegoti reikės, kai bus pratybos?“, – klausia Juozas.

Krašto apsaugos ministerija tikslina, kad medžioti karinių poligonų teritorijose yra leidžiama. Medžioklė bus galima karinio viršininko patvirtintais laikais ir tose teritorijose, kurios priklausė medžiotojams iki poligono įkūrimo.

Poligone sumedžioti limituojamų rūšių gyvūnai skaičiuojami į tą patį bendrą limitą, kuris galioja medžiotojo visam naudojamam plotui. Papildomų limitų nebus skiriama – populiacijos reguliavimas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip visoje Lietuvoje.

Žada kalbėtis su gyventojais

Valdžia sako esanti nusiteikusi kantrybės reikalausiančiam procesui įtikinti gyventojus poligono nauda.

Kapčiamiesčio seniūnas V. Golikas sako besitikintis, kad diskusijos su atsakingomis institucijomis bus vaisingos. Anot jo, pirmasis susitikimas organizuojamas gruodžio 22 dieną.

„Tai bus susirinkimas su gyventojais ir atvažiuos iš tam tikrų institucijų, kurie galės atsakyti į klausimus“, – teigia seniūnas.

Jis pats teigia, kad naujas poligonas Lietuvai yra reikalingas, ir džiaugėsi pagerėsiančiu susisiekimu.

„Jeigu valstybė ir Krašto apsaugos ministerija įžvelgia būtent šitą vietą, kad ji yra reikalingiausia ir jis atitinka visus kriterijus, tai aš manau, kad jis tikrai reikalingas“, – sako V. Golikas.

Lazdijų rajono merė BNS sakė besidžiaugianti, jog centrinė valdžia rimtai žiūri į Lietuvos saugumą.

Pasak jos, susitikimuose su kariuomene ir ministerija Kapčiamiesčio apylinkės buvo įvardytos kaip strateginė vieta.

„Esame Suvalkų koridoriaus teritorijoje ir gynybos, saugumo prasme tai labai svarbu. Taip pat mes esame piktos kaimynės pašonėje“, – teigia merė.

Politikė tvirtina suprantanti žmonių nuogąstavimus, tačiau pati dar nežino konkrečių detalių apie projektą.

„Dabar mes keliaujame į diskusijų etapą, kuriame (...) objektas bus pristatomas gyventojams ir bus priimami (...) sprendimai tiek dėl jo dydžio, tiek dėl teritorijos. (...) Taip pat dėl to, kokio pobūdžio veiklos vyks tame kariniame poligone – ar tai bus nuolatos naudojamas kariuomenės reikmėms poligonas, ar tai bus tam tikri grafikai, koks bus užkrovimas“, – sako A. Miškinienė.

Anot merės, aplinkosauginiai klausimai steigiant šį objektą bus keliami.

Planuojama, kad šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos ir kariniai mokymai, vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių, didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie penkis kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.

Pirmadienį vykusiame VGT posėdyje taip pat nuspręsta išplėsti Tauragės poligoną į Jurbarko savivaldybę, dvigubai padidinant jo plotą.