Tai nebe fantastika: lietuviški palydovai-žvalgai kyla į orbitą medžioti taikinių

Sektoriui svarbūs įvykiai rodo šalies gynybos verslo lūžį 

Lapkričio pradžioje oficialiai pradėtos kelių šimtų milijonų vertės Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ 155 mm sviedinių gamyklos Radviliškio rajone statybos. Lietuva ir koncernas toliau derasi dėl maždaug 400 mln. eurų vertės šių šovinių užtaisų gamybos kompetencijų centro kūrimo.

Gruodį su vokiečių koncernais „KNDS Deutschland“ bei „Rheinmetall Landsysteme“ pasirašytos trys sutartys dėl pramoninio bendradarbiavimo – Lietuvoje turėtų išdygti tanko „Leopard 2 A8“ surinkimo gamykla.

Be to, didžiausi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai „Swedbank“ ir SEB pernai įkūrė fondus investicijoms į saugumo ir gynybos sritis.

Metų pabaigoje teko sparčiai reaguoti į Vilniaus oro uosto erdvę trikdžiusius kontrabandinius balionus iš Baltarusijos – pasinaudoję 1 mln. eurų vertės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kvietimu, trys Lietuvos įmonių grupės kuria naują technologiją, kuri apsaugotų nuo šių itin sunkiai numušamų orlaivių. Keliamas ambicingas tikslas veikiantį sistemos prototipą turėti jau vasarį.

Padėti pamatai ir vietinės šaudmenų gamybos plėtrai – valstybės valdomos Giraitės ginkluotės gamyklos įstatinis kapitalas padidintas 25 mln. iki 47,5 mln. eurų, siekiant didinti jos gamybos apimtis. 

„Gaminsime dvigubai daugiau, iki 2027 metų vidurio instaliuosime antrąją liniją“, – BNS sakė įmonės vadovas Mindaugas Kurauskas.

„Dideli (gynybos pramonės – BNS) projektai turės labai teigiamas pasekmes visai ekosistemai“, – BNS sakė Lietuvos gynybos ir kosmoso pramonės asociacijos valdybos pirmininkė Erna Suslavičiūtė.

Jos vadovaujama asociacija pernai plėtėsi, „kosmoso“ terminu papildė pavadinimą. Prie verslo struktūros prisijungė naujų ir įvairių sričių gamybos įmonių, norinčių rasti savo nišą gynybos pramonėje.

E. Suslavičiūtės teigimu, visai kitus produktus kuriantys verslai ieško ir randa, kaip savo pajėgumais kurti ir karyboje naudojamus produktus.

Pažangūs produktai, orientacija į eksportą

Gruodžio viduryje surengtuose gynybos pramonės apdovanojimuose pripažinimo sulaukė dronų, skraidančių šaudmenų ir kitų pažangių bepiločių orlaivių technologijų įmonės – naktinių matymo kamerų dronams, nuotolinio inicijavimo sistemų, autonominių dronų stočių bei panašios įrangos kūrėjai.

Lietuvoje gaminami ir kiti karyboje pritaikomi technologiniai produktai. Pavyzdžiui, viena žinomiausių šio sektoriaus įmonių  „Brolis Defence Group“ neseniai pasirašė kontraktus su Belgijos ir Danijos kariuomenėmis, kurioms tieks pažangius lazerinius taikiklius.

Pasak V. Jurgučio, Lietuvoje šiemet plėsis ir sprogmenų, sprogdiklių gamyba, čia tikimasi naujų projektų.

„Amunicijos gamyba, bepilotės sistemos – ar tai būtų oro, antžeminiai ar vandens dronai, UAV (bepiločiai orlaiviai – BNS). Optika, optoelektronika – taikikliai, stebėjimo sistemos“, – vardijo ministras E. Grikšas.

Pasak E. Suslavičiūtės, šalyje taip pat plečiasi kosmoso pramonė –  jau veikia „kritinė masė“ įmonių, pajėgių leisti palydovus ryšio stebėjimui, žvalgybai.

Tuo metu plėtrą dėliojanti 5,56 mm šovinių gamykla Giraitėje per pusantrų metų ketina pastatyti dar vieną gamybos liniją, didinti našumą bei papildyti asortimentą aukštesnės pridėtinės vertės produktais.

Įmonė šiemet taip pat tikriausiai turės ką pranešti apie bendrą projektą su amerikiečių gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“, gamykloje ketinančią įrengti 30 mm kalibro šaudmenų liniją, sako jos vadovas.

Praėjusį penktadienį gamykloje taip pat pradėjo veikti pažangios šaudmenų kontrolės ir sujungimo į vieną juostą sistemos, kurios turėtų efektyvinti gamybą ir plėsti produkcijos asortimentą.

M. Kurauskas pasakoja, kad pirmasis įmonės prioritetas – aprūpinti Lietuvos krašto apsaugos sistemą, kariuomenę, tačiau bendrovė ilguoju laikotarpiu planuoja didinti pardavimus pelningose eksporto rinkose – Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, taip pat bus siekiama prekiauti Kanadoje.

„Mūsų yra labai aukšta kokybė, aukštesnė negu konkurentų. O tose rinkose kokybė yra vertinama. Siekiama išeiti ir į Kanados rinką. Jie šiek tiek turi su JAV bendradarbiavimo, karinės ir civilinės amunicijos sutartis, bet žinant pastarąją Donaldo Trumpo politiką, Kanada tampa vis atviresnė kitiems gamintojams“, – BNS tvirtino M. Kurauskas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, šalies gynybos sektoriuje dabar veikia 69 įmonės, iš kurių 15 gamina tik karinės paskirties produktus, o dar apie 17 svarsto galimybę pradėti tokią veiklą. Du trečdaliai sektoriaus įmonių produkciją eksportuoja.

Šių įmonių bendra apyvarta 2024-aisiais siekė apie 1 mlrd. eurų, iš jų trečdalis – pajamos tik iš gynybos produktų. Vien saugumo srityje besispecializuojančių įmonių bendros pajamos užpernai sudarė apie 65 mln. eurų, daugiausia – iš eksporto.

„Akivaizdžiai matome, kad sektoriaus įmonės aktyviai auga, investuoja ir plečia veiklą, kas leidžia teigti, jog bendra sektoriaus finansinė situacija yra pozityvi“, – BNS pastebėjo V. Jurgutis.