Iš Budanovo lūpų: Rusija ankstina puolimo planus. Data, kurią turi žinoti kiekvienas lietuvis

Štai nuoseklus, redaguotas ir stilistiškai suvienodintas tekstas, parengtas pagal jūsų pateiktą informaciją. Jame ištaisytos kalbos klaidos, užtikrinta loginė seka ir pritaikytas informacinis-analitinis tonas.

Griežtėjanti kontrolė ir žvalgybos įspėjimai: Lietuva ruošiasi naujiems saugumo iššūkiams

Lietuva imasi papildomų priemonių nacionaliniam saugumui stiprinti – priimtas įstatymas, griežtinantis Rusijos piliečių judėjimą, o žvalgybos tarnybos įspėja apie spartinamą Rusijos pasirengimą galimiems kariniams veiksmams prieš Europą.

Ribojamos Rusijos piliečių kelionės

Lietuvoje oficialiai įsigaliojo tvarka, ribojanti Rusijos Federacijos piliečių keliones į kilmės šalį bei Baltarusiją. Nuo šiol kirsti sieną šiomis kryptimis leidžiama ne dažniau kaip kartą per tris mėnesius. Ši išimtis netaikoma tik asmenims, dirbantiems tarptautinio krovinių ar keleivių pervežimo sektoriuje.

Tokių priemonių imtasi atsižvelgiant į Lietuvos žvalgybos tarnybų rekomendacijas. Saugumo ekspertų vertinimu, nuolatinės Rusijos ir Baltarusijos piliečių kelionės į tėvynę kelia aukštą užverbavimo riziką. Manoma, kad Rusijos FSB ir Baltarusijos KGB aktyviai taikosi į asmenis, dažnai kertančius sieną, siekdami juos įtraukti į bendradarbiavimą prieš Lietuvos interesus.

K. Budanovas: agresijos planai ankstinami

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas pateikė dar niūresnę regiono saugumo prognozę. Pasak jo, Kremlius paspartino savo karinių veiksmų prieš Europos šalis tvarkaraštį: pasirengimo terminas iš anksčiau prognozuotų 2030 m. perkeltas į 2027 m.

K. Budanovo teigimu, pagrindiniai Rusijos agresijos akcentai išlieka šie:

• Prioritetiniai taikiniai: Pirminis Kremliaus dėmesys būtų nukreiptas į Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją.
• Imperinė ideologija: Maskvos strategija grindžiama ilgalaike imperine vizija, kurioje plėtra laikoma būtina sąlyga imperijos išlikimui. Rusijos vadovybė Vakarų pasaulį šiuo metu vertina kaip susilpnėjusį, neryžtingą ir pažeidžiamą.

Strateginis Lietuvos atsakas ir Ukrainos vaidmuo

Atsakydama į kintančią geopolitinę situaciją, Lietuva parengė atnaujintą 2026 m. Nacionalinio saugumo strategiją. Krašto apsaugos ministerijos parengtame dokumente esminis vaidmuo tenka Ukrainai.

Strategijos projekte aiškiai deklaruojama, kad tvarias Europos saugumo architektūros garantijas galima užtikrinti tik esant suvereniai, nepriklausomai ir saugiai Ukrainai. Lietuva pabrėžia, kad kaimyninės šalies visapusiška integracija į euroatlantinę bendriją yra tiesioginis Lietuvos ir visos Europos saugumo interesas.