„Kas nutiko Lietuvai?“ – ES glumina dviprasmiška Lietuvos pozicija

Tačiau prieštaringi signalai iš Vilniaus stebina Briuselį, rašo LRT.

ES priima keletą sankcijų Baltarusijai, reaguodama į režimo vykdomas represijas, žmogaus teisių pažeidimus ir vaidmenį remiant Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą. Tikimasi, kad šie apribojimai bus pratęsti iki 2026 m. vasario 28 d.

Neseniai JAV sušvelnino savo požiūrį į Aleksandro Lukašenkos režimą ir, mainais į politinių kalinių paleidimą, paskelbė panaikinančios sankcijas Baltarusijos oro linijoms ir trąšoms.

Tačiau Briuselis pabrėžia, kad ES neketina eiti tuo pačiu keliu, nes Minskas nepakeitė savo elgesio.

„Tiesą sakant, JAV sankcijų panaikinimas duoda tam tikrų apčiuopiamų humanitarinių rezultatų, nes daugelis oponentų dabar buvo paleisti. Tačiau būtų labai naivu manyti, kad tai galėtų lemti kokį nors režimo pasikeitimą Baltarusijoje ar glaudesnius Baltarusijos ir Amerikos santykius, nes pati Baltarusija nenusisuks nuo Rusijos“, – LRT sakė Marija Martišiūtė, Europos politikos centro (EPC) Briuselyje analitikė.

„Briuselyje girdžiu visiškai priešingai. Manau, kad ES ketina dar labiau sugriežtinti sankcijas Baltarusijai.“

Diplomatai taip pat optimistiškai vertina ES sankcijų Minskui pratęsimą, nors kai kurios šalys siekia tam tikrų sušvelninimų, pavyzdžiui, oro erdvės atvėrimo Baltarusijos oro linijoms ir panašiai.

„Kiek žinau, tiek Vengrija, tiek Slovakija reikalauja tam tikrų nuolaidų. Netgi pasakyčiau daugiau – yra trumpas oligarchų sąrašas, kuriuos šios valstybės bando išbraukti iš sankcijomis draudžiamų asmenų sąrašo. Ir kas tai, jei ne korupcija, politinė korupcija?“ – piktinosi Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto narys Petras Austrevičius interviu LRT.

Petras Katinas, sankcijų ekspertas iš kitos Briuselyje įsikūrusios analitinės grupės RUSI, atkreipė dėmesį, kad Jungtinės Valstijos, net ir panaikindamos kai kurias sankcijas Baltarusijai, nespaudžia europiečių elgtis taip pat.

„Taigi, manau, labiausiai tikėtina situacija yra tokia: jei reikėtų lažintis iš pinigų, sakyčiau, kad ES sankcijos išliks. Ar jos bus griežtesnės – vėlgi sunku pasakyti“, – pažymėjo jis komentare LRT.

Nepaisant to, Marija Martišiūtė tikisi, kad vasarį bus priimtas sprendimas ne tik dėl sankcijų pratęsimo, bet ir dėl jų griežtinimo: „Ypač kai Baltarusija remia Rusijos karą prieš Ukrainą, kai ji daro spaudimą kaimyninėms šalims migrantų pagalba, kai tęsiasi oro erdvės pažeidimai – tiek slopinant GPS signalus, tiek naudojant oro balionus.“

Po rudenį vykusių kontrabandą gabenusių balionų išpuolių Lietuvai pavyko pasiekti, kad būtų įvestas papildomas hibridinių grėsmių Baltarusijai kriterijus, kuris leistų taikyti ES sankcijas. Tačiau aiškios Lietuvos pozicijos kol kas negirdėti, nors dieną prieš tai kontrabandiniai balionai vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą. Be to, kai kurie Seimo sprendimai stringa, Lietuvos politikai kalba apie galimą dialogą su Minsku, o Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja paskelbė apie savo išvykimą iš Lietuvos.

„Ne paslaptis, kad Lietuvoje ne tik užsienio politikoje, bet ir daugelyje kitų sektorių politikos sričių vyrauja tikra sumaištis. Iš tiesų, kaip sakoma, dešinieji nežino, ką daro kairieji, ir atvirkščiai. Ir turiu pasakyti, kad tokia paini Lietuvos politika — be aiškios linijos ir aiškių tikslų užsienio politikoje trečiųjų šalių atžvilgiu — jau pastebėta Briuselyje“, – sakė Auštrevičius.

„Apie tai mūsų klausia šiais klausimais dirbantys ekspertai. Jie išreiškia, sakyčiau, net nuostabą: kas nutiko Lietuvai?“

Pats europarlamentaras mano, kad paslėptų žingsnių grandinė, sudaranti vieną liniją, veda į dialogą su A. Lukašenkos režimu.

Kartu jis pažymėjo, kad nemato problemos pratęsti ES sankcijas Baltarusijai, nes Lietuva jau pasisakė už tai, bet „jei pakeisime savo poziciją, tai tikrai bus antausis per veidą“.

EPC analitikė Marija Martišiūtė taip pat pažymi, kad Lietuva siunčia Briuseliui prieštaringą signalą.

„Atrodo, kad norime griežtesnių sankcijų, bet tuo pačiu metu ir dialogo. Tai tikrai neatrodo labai rimta“, – sakė ji ir pridūrė, kad ES yra pakankamai šalių, kurios norėtų pradėti dialogą ir nutraukti izoliaciją ne tik su Lukašenka, bet ir su Vladimiru Putinu.

„Manau, kad tam tikras apsikeitimas informacija su Lukašenkos režimu yra įmanomas, tačiau tik darydami ekonominį spaudimą galime garantuoti, kad grėsmės, kylančios iš Baltarusijos teritorijos, sumažės arba visiškai liausis. Todėl galima būtų imtis dar griežtesnių priemonių“, – apibendrino Marija Martišiūtė.