Mokslinė veikla Lietuvoje (Lietuva | Aktualijos, naujienos, įdomybės)
.
(0)
2014-03-10
1
„Pirmasis medžiagotyros dėsnis sako, kad sudaužyti galima viską. Esame mokslo įmonė, kurią šis dėsnis įkvėpė“, – šypteli doc. dr. Andrius Melninkaitis, „pumpurinės“ (angl. spin-off) Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro aukštųjų technologijų įmonės „Lidaris“ direktorius.
(1)
2014-03-05
2
„Pilnatis veikia“, – šyptelime pastebėję keistą žmonių elgesį. Mokslininkų teigimu, šiame paplitusiame mite yra nemažai tiesos. Mūsų protą, emocijas, sveikatą veikianti „pilnatis“ – žemų dažnių Žemės magnetinio lauko svyravimai, kurie gali būti infarkto ir kitų gyvybei pavojingų susirgimų priežastimi, iššaukti smurto protrūkius ar net karą.
Lietuvio darbas, padėsiantis įveikti optinės fizikos ribas, publikuotas prestižiniame mokslo žurnale
(1)
2014-03-03
1
Šių metų sausio mėnesį prestižiniame mokslo žurnale „Nature Photonics“ pasirodė straipsnis, kuriame buvo sukurta ir išmatuota naujo tipo lazerinė spinduliuotė. Šie nauji šviesos dariniai bus ypač svarbūs optinėje mikroskopijoje, nes jais galima pasiekti didesnę erdvinę skyrą, nei leidžia klasikinė optika. Straipsnio bendraautoris – mokslininkas iš Lietuvos dr. Sergejus Orlovas.
(1)
2014-02-25
4
Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Lietuvos energetikos institutas pasirašė jungtinę veiklos sutartį, kuria įsteigė inovacijų ir verslo centrą, sieksiantį palankesnių sąlygų verslo įmonių ir mokslo institucijų bendradarbiavimui. Naujojo centro vadovas Almantas Danilevičius teigia, kad verslo centro tikslas – padėti mokslininkams komercializuoti patrauklias ir praktiškai pritaikomas idėjas.
(3)
2014-02-17
1
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto bei Lazerinių tyrimų centro docentas daktaras Mikas Vengris sako, kad mokslininkų darbe paties mokslo nedaug teliko. Šią situaciją pašnekovas apibūdina taip: „Kuo daugiau popieriaus, tuo švaresnis užpakalis.“
(1)
2014-02-13
0
Jaunieji Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinieriai pristatė nuotoliniu būdu valdomą robotinę ranką. Ranka itin tiksliai atkartoja plaštakos judesius ir gali pakeisti žmogų įvairiose situacijose – paimti ir perkelti tam tikrus daiktus, esančius sunkiai pasiekiamose ar sveikatai pavojingose vietose.
(1)
2014-02-11
98
Nuo senų senovės žmonėms tekdavo susidurti su Žemės plutos judesiais. Seismiškai aktyviose vietovėse, kur gan dažnai vyksta Žemės drebėjimai, gyvenančių žmonių tautosakoje gausu vaizdinių, aiškinančių šio gamtos reiškinio prigimtį.
(0)
2014-02-03
1
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, lietuviškos UAB „Bioseka“ ir Izraelio biotechnologijų įmonės „GeneArrest“ mokslininkai bendromis pajėgomis kuria naujos antibakterinius preparatus, kurie, visame pasaulyje skambinant pavojaus varpais dėl artėjančios antibiotikų eros pabaigos, gali išgelbėti gyvybes daugybei žmonių.
(15)
2014-02-01
45
Liofilizacija yra vienas iš daugelio džiovinimo būdų, tačiau šiuo metu – geriausias. Džiovinant įprastu būdu vitamino C produkte lieka tik apie 40 procentų, o liofilizuojant – 100. Be to, tinkamai laikant liofilizuotus produktus, jų maistines ir skonio savybes galima išsaugoti labai ilgai – net iki 20 metų.
(3)
2014-01-23
3
Kodėl astronautams, kosmonautams ir taikonautams kosmose tinsta smegenys ir sutrinka rega? Kaip apsaugoti žmogaus smegenis nuo pažeidimų, atliekant atviras širdies operacijas? Kaip prikelti iš komos žmones, turinčius sunkių smegenų sužeidimų?
(1)
2014-01-17
0
Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai kuria programinę įrangą, leidžiančią kompiuterį valdyti akimis.
(5)
2014-01-14
0
Jaunųjų mokslininkų, tų, kurie studijuoja doktorantūrą bei mokslininkų iki 35 metų, Lietuvoje yra apie 10 tūkst. Skaičius šalyje mažai skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos šalių, visgi, prakalbus apie investicijas, atlyginimus, mokslinės veiklos finansavimus, šie skirtumai išryškėja. Dauguma Lietuvos tyrėjų mano, kad investicijos į mokslą šalyje yra tik žodinės.
(0)
2014-01-13
3
Tokia medicinos pažanga kaip įvairios plastinės ir korekcinės operacijos jau tapo kasdienybe, taip pat jau nustojome stebėtis mokslininkų pažadais priauginti ausį ar nosį. Bet visa tai, atrodo, vyksta kažkur toli kosminėms stotims savo įranga prilygstančiose laboratorijose.
(0)
2014-01-09
0
Kauno technologijos universiteto (KTU) Mėsos technologijos laboratorijos lankytojams nepatartina stipriai kvepintis – tai gali išvesti iš pusiausvyros elektroninę nosį, kuri fiksuoja visą tiriamos aplinkos kvapų puokštę. Mokslininkų komanda, siekdama ištobulinti IT sprendimų bendrovės „Art21“elektroninės nosies programinę įrangą, laboratorijoje atlieka eksperimentus su paukštienos mėginais.
(0)
2014-01-05
1
Vienintelė priemonė, padedanti akliesiems orientuotis erdvėje, yra „baltoji lazdelė“. Tačiau pastaroji visiškai neatitinka ne tik šių dienų besikeičiančios visuomenės poreikių, bet ir sunkiai gelbsti norint nepasimesti miesto aplinkoje. Naudodamiesi „baltąja lazdele“, aklieji patiria didelių nepatogumų bandydami nuvykti iš taško A į tašką B, norėdami aplenkti kokią nors kliūtį ar identifikuoti kelyje pasitaikiusius objektus.
