Mokslinė veikla Lietuvoje (Lietuva | Aktualijos, naujienos, įdomybės)
.
(30)
2012-05-10
1
Kiekvienas žmogaus sukurtas daiktas, kūrinys, technologija yra daugiau ar mažiau unikali idėja ir unikali šios idėjos realizacija. Patentų ir autoriaus teisė atsirado dėl noro apsaugoti tokių idėjų kūrėjų bei realizuotojų interesą gauti pajamas iš savo veiklos, taip skatinant naujų technologijų, autorinių kūrinių ir susijusio verslo kūrimą. Tačiau per ilgą laiką šios sistemos akivaizdžiai išsigimė.
(5)
2012-05-10
0
Dešimt humanitarų lygu vienam biomedikui. Tokia formulė peršasi analizuojant lėšas, kurios skiriamos humanitariniams ir gamtos mokslams. Pagrindiniai motyvai – tiksliųjų mokslų tyrėjams reikia brangios įrangos, o humanitarams pakanka ir pieštuko su popieriaus lapu.
(9)
2012-05-07
0
Kolegos profesoriai Juozas Vidas Gražulevičius ir Vytautas Getautis jau apie 20 metų demonstruoja, kaip nedidelės šalies mokslininkai bendradarbiauja su verslu kurdami pasaulines technologines naujoves.
(13)
2012-04-30
0
Lietuvos lazerių kūrėjai sako, kad Lietuva jiems – per maža, o mokslo įstaigos naujiems prietaisams pirkti dažniausiai neturi pinigų. Todėl įmonės daugiau dirba užsienio, o ne vidaus rinkai. Dalios Grybauskaitės teigimu, vietinio mokslo išnaudojimas ekonomikos vystymui kol kas gąsdinamai prastas.
(24)
2012-04-19
0
Dešimt humanitarų lygu vienam biomedikui. Tokia formulė peršasi analizuojant lėšas, kurios skiriamos humanitariniams ir gamtos mokslams. Pagrindiniai motyvai – tiksliųjų mokslų tyrėjams reikia brangios įrangos, o humanitarams pakanka ir pieštuko su popieriaus lapu.
(1)
2012-02-29
0
Vasarį Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Osvaldas Rukšėnas sužinojo, kad tapo vienu iš septynių Lietuvos mokslo premijos laureatų. Šis garbingas įvertinimas profesoriui skirtas už kartu su bendraautoriu parašytą darbų ciklą „Nervų sistemos veiklos ir patologijos mechanizmų tyrimas“. Pats profesorius šią premiją vertina kaip neuromokslų pripažinimą Lietuvoje.
(5)
2012-02-27
0
Europos Komisijos inovacijų tyrėjai Lietuvą nustūmė į pačią pabaigą, tačiau dažnas lietuvis savo šalį laiko pakankamai inovatyvia. Kuri pusė teisi?
(3)
2012-02-21
0
Mokslininkų grupių tyrimų projektus finansuojanti Lietuvos mokslo taryba (LMT) šių metų konkurse užkirto kelią jauniesiems mokslininkams pretenduoti į lėšas tyrimams atskiroje grupėje.
(1)
2012-02-01
0
Su biologijos mokslų daktaru Aivaru Ratkevičiumi, vadovaujančiu Lietuvos kūno kultūros akademijos Taikomosios biologijos ir reabilitacijos katedrai ir dirbančiam tiriamąjį darbą Aberdyno (Škotija) universitete, kalbamės apie genetinių tyrimų pasiekimus ir jų atveriamas perspektyvas.
(0)
2012-01-23
0
Balsuodami už ryškiausius pastarojo dešimtmečio kolegas, chemikai dažniausiai minėjo tris pavardes – dažniausiai cituojamą prof. Albertą Malinauską, daugelio išradimų autorių prof. Juozą Vidą Gražulevičių ir biochemiką prof. Arūną Ramanavičių.
(1)
2012-01-22
1
Fizikos srityje dirbantys Lietuvos mokslininkai jau seniai puikiai vertinami pasaulyje už aukščiausio lygio tiriamuosius darbus. Beje, jie Lietuvos vardą garsina ne ką mažiau nei žinomi mūsų sporto ar verslo atstovai ir tiesiogiai prisideda prie to, kad mūsų šalis taptų aukštųjų technologijų ir inovacijų valstybe.
(3)
2012-01-20
2
Per šiuos žurnalo „Veidas“ surengtus pažangiausių ir perspektyviausių Lietuvos mokslininkų rinkimus fizinių mokslų srityje daugiausiai kolegų balsų surinko netiesinės optikos ir lazerių fizikos specialistas, fizinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius Audrius Dubietis.
(1)
2011-12-21
0
Apie nanotechnologijų srityje dirbančių mokslininkų tyrimus ir pasiekimus kalbamės su Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Nanotechnologijų ir medžiagotyros centro (NanoTechnas) vadovu prof. habil. dr. Arūnu Ramanavičiumi.
(0)
2011-11-15
0
Nors Lietuva gerokai atsilieka nuo kontinento lyderių pagal parengtų mokslininkų ir publikacijų bei registruotų patentų skaičių, tačiau, bendradarbiaudama su Baltijos jūros kaimynėmis, pasiekia aukštų rezultatų biotechnologijų srityje ir taip prisideda prie vieno svarbiausių Baltijos jūros regiono strategijos tikslų – kurti klestintį ir konkurencingą regioną – įgyvendinimo.
(3)
2011-11-09
0
Ar įmanoma, kad ateityje nuotoliniu būdu galėsime ne tik bendrauti, bet netgi gydytis? Pamiršime eiles poliklinikoje, nes kraujo tyrimus ir net kardiogramą pasidarysime tiesiog namuose. Teliks gydytojui nusiųsti žinutę su rezultatais ir – taisyk sveikatą, kad ir už tūkstančių kilometrų.
