Mokslinė veikla Lietuvoje (Lietuva | Aktualijos, naujienos, įdomybės)
.
(0)
2024-06-18
66
Aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika Group” vadovas Arvydas Paukštys sako, kad Lietuvoje trūkstant aukštos kvalifikacijos darbuotojų į šalį būtina įsivežti elektronikos sritį išmanančių pedagogų, galinčių ugdyti vietinius specialistus. Be to, verslininko teigimu, daugiau investuodamos į „daiktų internetą“ aukštųjų technologijų įmonės didintų šios pramonės šakos kuriamą pridėtinę vertę.
(0)
2024-06-14
0
Nors prognozuojama, kad dėl dirbtinio intelekto (DI) galimybių kai kurių profesijų poreikis mažės, tai negresia elektronikos inžinieriaus specialybei. Priešingai – DI plėtra ir kiti šiuo metu vykstantys pokyčiai, tokie kaip gamybos ir kasdienio gyvenimo skaitmenizacija, dar labiau didina šios profesijos poreikį. Tai gera žinia tiems, kurie pasirinko ar renkasi šią studijų kryptį, tačiau didelis iššūkis verslui ir aukštojo mokslo įstaigoms, vis dar sukančioms galvas, kaip spręsti inžinierių trūkumo problemą. Ekspertai sutaria – būtini švietimo sistemos pokyčiai: reikia didinti tiksliųjų mokslų patrauklumą ir kokybę. Ypač svarbus vaidmuo tenka ir mokytojams, kurių entuziazmo ir kūrybiškumo dėka moksleiviai susidomi elektronikos inžinerija.
(0)
2024-06-13
1
Vis labiau populiarėjantis dirbtinis intelektas (DI) įmonėse kuria naujas darbo vietas.
(0)
2024-06-11
6
Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria daugelis senyvo amžiaus žmonių – skysčių trūkumas arba dehidratacija. Ji gali atsirasti dėl psichologinių ar fizinių sutrikimų, lemiančių pakitusius senjorų gebėjimus savarankiškai pavalgyti ar atsigerti. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kuria specialų maisto produktą dehidratacijos, o taip pat ir mirtino užspringimo rizikos mažinimui. Netrukus jį išbandyti galės ir patys senjorai.
(0)
2024-06-11
1
Karo kontekste, pažangios technologijos tampa svarbiu faktoriumi. Termovizoriai – įranga, gebanti atvaizduoti šilumą infraraudonųjų spindulių spektre – viena tokių technologijų. Ši įranga ne tik leidžia kariams identifikuoti priešus ir jų judėjimą teritorijoje, bet ir apsaugo jų gyvybes, padeda numatyti pavojus ir sumažina riziką kovos metu.
(2)
2024-06-07
2
Viešojoje erdvėje dažnai galima išgirsti, kad darbo rinkoje jaučiamas inžinierių trūkumas. Inžinerinių ir technologinių įmonių atstovai mano, kad viena tokio specialistų trūkumo priežasčių – nesuvokimas, kaip iš tiesų atrodo inžinieriaus darbas. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad jis yra nuobodus ir monotoniškas, o tokios nuostatos atbaido jaunus žmones nuo šios specialybės pasirinkimo.
(0)
2024-06-07
1
Fenolinės rūgštys itin vertinamos farmacijoje, maisto ir kosmetikos pramonėje, nes tai junginiai, pasižymintys stipriomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, padedančiomis išvengti daugelio ligų. KTU doktorantė Ingrida Kutraitė pastebi, kad kai kurioms fenolinėms rūgštims vis dar nėra prietaisų, galinčių pastarąsias aptikti realiu laiku ir pakankamu jautrumu, todėl ji siekia sukurti tam skirtus biojutiklius.
(0)
2024-06-07
1
Dirbtinio intelekto (DI) ir biometrinių technologijų kūrėja „Neurotechnology“ paskelbė apie laisvai prieinamą duomenų rinkinį, kuris leis tobulinti jau esamus ir kurti visiškai naujus didžiuosius kalbos modelius, kurie geriau supras lietuvių kalbą. Tai yra vienas iš pirmųjų tokio pobūdžio atvirų duomenų rinkinių, skirtų lietuvių kalbos specifikai.
(2)
2024-06-06
0
Dvyliktokai jau suka galvas, su kokia sritimi sieti savo ateitį. Tuo metu elektronikos inžinerijos studentai neabejoja – ateitis priklauso elektronikams. Dar studijuodami dauguma jų įsidarbina, atlyginimas šioje srityje auga kasmet ir net dirbtinis intelektas nesikėsina užgrobti elektronikų darbo vietų.
(1)
2024-06-05
9
KTU mokslininkai kuria naują dvigubos paskirties ultragarsinę technologiją, tinkamą aptikti tiek dalinius išlydžius aukštos įtampos įrenginiuose, tiek kryptį, iš kurios vyksta apšaudymas mūšio lauke.
(0)
2024-05-30
1
Tikslieji mokslai, tokie kaip matematika ar fizika, nemažai daliai Lietuvos moksleivių yra tapę galvos skausmu, o tai daro įtaką ne tik patikrinimų ar egzaminų rezultatams, bet ir būsimiems profesiniams pasirinkimams. Darbdavių atstovai pastebi, kad moksleiviai retai supranta, kaip šiuos mokslus pritaikyti gyvenime ir kokias perspektyvas jie atveria, todėl būtina padėti jiems suprasti, kad viskas yra įveikiama, o mokytis verta ne vien egzaminui, bet ir karjerai.
(0)
2024-05-30
3
Inžineriniai mokslai dažnai vertinami kaip itin daug tikslumo, kruopštumo ir techninių žinių reikalaujanti sritis, tačiau Kauno technikos kolegijos (KTK) dėstytojas, elektronikos inžinierius Laurynas Kolodzeiskis įsitikinęs, kad viena svarbiausių savybių elektronikoje – kūrybiškumas.
(0)
2024-05-22
21
Dar prieš kelerius metus prie rekordinio efektyvumo saulės elementų kūrimo prisidėję Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikai šiemet išradimą dar patobulino. Pasak jų, tai – itin svarbus žingsnis link naujos kartos saulės elementų gamybos.
(0)
2024-05-22
1
„Šiandien Ukrainos mokslininkai priversti tęsti darbus sunkiai įsivaizduojamomis sąlygomis – kas metro sustojimuose, kas internetu ar kitais įmanomais būdais“, sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biochemikė dr. Julija Razumienė. „Ukraina – šalis ambicinga“, – teigia mokslininkė.
(0)
2024-05-16
1
Kauno technologijos universiteto Medžiagų mokslo institutas (KTU MMI) prisijungė prie vienos iš CERN programų – DRD1 (angl. Detector Research and Development). Pagrindinis šios programos tikslas – spręsti klausimus, susijusius su dalelių detektoriams naudojamų medžiagų ir dujų tyrimais. Programoje dalyvauja 160 narių ir programos partnerių.
