Mokslo darbų nominacijos ir vertinimo metodikos (Lietuva | Aktualijos, naujienos, įdomybės)
.
(0)
2016-03-10
9
Eilės prie įėjimo ar norint gauti mėgstamo autoriaus parašą, minios prie leidyklų paviljonų ir į numatytas erdves nesutelpantys diskusijų klausytojai. Dar viena sėkminga Vilniaus knygų mugė parodė, kad skaitančių žmonių Lietuvoje netrūksta. Kaip mugėje galima pasijusti naršant ir po didžiulį Lietuvos mokslinių žurnalų katalogą. Tačiau skaitytojų šie sulaukia daug rečiau.
(1)
2015-05-01
1
Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė straipsnių, kuriuose anoniminiai pašnekovai abejoja Lietuvos mokslų akademijos kompetencija kai kuriose veiklos srityse. Su kuo tai gali būti susiję?
(7)
2014-05-05
4
Kodėl kai kurie tyrėjai įsitikinę, kad mokslo kūrimas per ateinantį dvidešimtmetį pasikeis labiau negu per pastaruosius 300 metų? Apie atvirąją prieigą ir namų šeimininkes – naujų galaktikų atradėjas – pasakoja laida „Mokslo ekspresas“.
(3)
2014-02-17
1
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto bei Lazerinių tyrimų centro docentas daktaras Mikas Vengris sako, kad mokslininkų darbe paties mokslo nedaug teliko. Šią situaciją pašnekovas apibūdina taip: „Kuo daugiau popieriaus, tuo švaresnis užpakalis.“
(0)
2013-10-02
1
Rugsėjo 1 d. į butą Pekine įsiveržė dujų bendrovės darbuotojais persirengę policijos pareigūnai. Du viduje buvę įtariamieji supanikavo ir per langą 15 aukšte išmetė plastikinį maišą, prigrūstą 100 juanių vertės kupiūrų. Raudonos šimtinės, kurių bendra vertė buvo apie 128 tūkst. litų, kaip snaigės nukrito į Pekino gatves.
(30)
2012-05-10
1
Kiekvienas žmogaus sukurtas daiktas, kūrinys, technologija yra daugiau ar mažiau unikali idėja ir unikali šios idėjos realizacija. Patentų ir autoriaus teisė atsirado dėl noro apsaugoti tokių idėjų kūrėjų bei realizuotojų interesą gauti pajamas iš savo veiklos, taip skatinant naujų technologijų, autorinių kūrinių ir susijusio verslo kūrimą. Tačiau per ilgą laiką šios sistemos akivaizdžiai išsigimė.
(13)
2012-04-30
0
Lietuvos lazerių kūrėjai sako, kad Lietuva jiems – per maža, o mokslo įstaigos naujiems prietaisams pirkti dažniausiai neturi pinigų. Todėl įmonės daugiau dirba užsienio, o ne vidaus rinkai. Dalios Grybauskaitės teigimu, vietinio mokslo išnaudojimas ekonomikos vystymui kol kas gąsdinamai prastas.
(24)
2012-04-19
0
Dešimt humanitarų lygu vienam biomedikui. Tokia formulė peršasi analizuojant lėšas, kurios skiriamos humanitariniams ir gamtos mokslams. Pagrindiniai motyvai – tiksliųjų mokslų tyrėjams reikia brangios įrangos, o humanitarams pakanka ir pieštuko su popieriaus lapu.
(7)
2011-01-14
1
Daugelyje valstybių mokslų daktaro laipsnis yra būtinas norint užsiiminėti akademine veikla, rašo „The Economist“. Reikalavimai ženkliai skiriasi ne tik skirtingose valstybėse, tačiau ir universitetuose, ar tame pačiame universitete dėstomuose kursuose.
(1)
2010-12-09
2
Mokslinės veiklos vertinimas kaip niekada tampa aktualus ir netgi itin aštrus klausimas, sukeliantis įvairių diskusijų. Gal ir nebūtų tokių aštrių diskusijų, jei tai nebūtų tiesiogiai susiję su mokslo ir studijų institucijų finansavimu. Kur pinigai, ten ir problemos.
(0)
2010-09-09
0
Lietuvos mokslų akademijoje LMA prezidentas akad. Valdemaras Razumas pasveikino 2010–2011 m. LMA jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojus ir įteikė jiems pažymėjimus.
(1)
2010-07-20
0
Didelė reikšmė vertinant mokslo darbus suteikiama patentams, o nuo šiol jų reikšmė Lietuvoje bus dar didesnė. Aukščiausią įvertinimą siūloma skirti už fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslo darbų patentus, išduotus Europos patentų biure, JAV patentų ir ženklų biure, Japonijos patentų biure.
(1)
2010-06-25
0
Lietuvos mokslų akademija pradeda šiųmetinių Lietuvos mokslo premijų laureatų paskaitų ciklą visuomenei. Kadangi buvo paskirtos septynios premijos įvairiose mokslo srityse, planuojama tiek pat viešų paskaitų, kuriose kviečiami apsilankyti visi besidomintys šiuolaikinio mokslo tendencijomis ir Lietuvos mokslinininkų pasiekimais.
(12)
2010-04-29
0
Kauno technologijos universitetas 8 metus neišsprendžia kol kas bene garsiausios mokslinio darbo plagiato istorijos - Kaune gyvenanti inžinierė mechanikė Zita Migonienė beveik dešimtmetį stengiasi įrodyti, kad jos ir kolegų mokslinį darbą nuplagijavo buvusio Mašinų gamybos fakulteto dekano, dabar jau profesoriaus Rimanto Banevičiaus sūnus Paulius.
(0)
2010-03-21
2
Mūsų protėviai - baltų gentys, prieš kelis tūkstančius metų išplitusios nuo Vyslos vakaruose iki Dniepro baseino pietuose ir Volgos, Okos bei Maskvos upių rytuose. Kaip jos vystėsi ir kokie buvo baltų santykiai su kaimyninėmis tautomis? Į šiuos klausimus aiškaus atsakymo vis dar nėra, tad čia daug darbo suranda istorikai ir archeologai.
