Technologinių mokslų kryptys (Lietuva | Aktualijos, naujienos, įdomybės)
.
(0)
2024-06-18
67
Aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika Group” vadovas Arvydas Paukštys sako, kad Lietuvoje trūkstant aukštos kvalifikacijos darbuotojų į šalį būtina įsivežti elektronikos sritį išmanančių pedagogų, galinčių ugdyti vietinius specialistus. Be to, verslininko teigimu, daugiau investuodamos į „daiktų internetą“ aukštųjų technologijų įmonės didintų šios pramonės šakos kuriamą pridėtinę vertę.
(0)
2024-06-14
0
Nors prognozuojama, kad dėl dirbtinio intelekto (DI) galimybių kai kurių profesijų poreikis mažės, tai negresia elektronikos inžinieriaus specialybei. Priešingai – DI plėtra ir kiti šiuo metu vykstantys pokyčiai, tokie kaip gamybos ir kasdienio gyvenimo skaitmenizacija, dar labiau didina šios profesijos poreikį. Tai gera žinia tiems, kurie pasirinko ar renkasi šią studijų kryptį, tačiau didelis iššūkis verslui ir aukštojo mokslo įstaigoms, vis dar sukančioms galvas, kaip spręsti inžinierių trūkumo problemą. Ekspertai sutaria – būtini švietimo sistemos pokyčiai: reikia didinti tiksliųjų mokslų patrauklumą ir kokybę. Ypač svarbus vaidmuo tenka ir mokytojams, kurių entuziazmo ir kūrybiškumo dėka moksleiviai susidomi elektronikos inžinerija.
(0)
2024-06-11
1
Karo kontekste, pažangios technologijos tampa svarbiu faktoriumi. Termovizoriai – įranga, gebanti atvaizduoti šilumą infraraudonųjų spindulių spektre – viena tokių technologijų. Ši įranga ne tik leidžia kariams identifikuoti priešus ir jų judėjimą teritorijoje, bet ir apsaugo jų gyvybes, padeda numatyti pavojus ir sumažina riziką kovos metu.
(2)
2024-06-07
2
Viešojoje erdvėje dažnai galima išgirsti, kad darbo rinkoje jaučiamas inžinierių trūkumas. Inžinerinių ir technologinių įmonių atstovai mano, kad viena tokio specialistų trūkumo priežasčių – nesuvokimas, kaip iš tiesų atrodo inžinieriaus darbas. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad jis yra nuobodus ir monotoniškas, o tokios nuostatos atbaido jaunus žmones nuo šios specialybės pasirinkimo.
(2)
2024-06-06
0
Dvyliktokai jau suka galvas, su kokia sritimi sieti savo ateitį. Tuo metu elektronikos inžinerijos studentai neabejoja – ateitis priklauso elektronikams. Dar studijuodami dauguma jų įsidarbina, atlyginimas šioje srityje auga kasmet ir net dirbtinis intelektas nesikėsina užgrobti elektronikų darbo vietų.
(0)
2024-05-30
1
Tikslieji mokslai, tokie kaip matematika ar fizika, nemažai daliai Lietuvos moksleivių yra tapę galvos skausmu, o tai daro įtaką ne tik patikrinimų ar egzaminų rezultatams, bet ir būsimiems profesiniams pasirinkimams. Darbdavių atstovai pastebi, kad moksleiviai retai supranta, kaip šiuos mokslus pritaikyti gyvenime ir kokias perspektyvas jie atveria, todėl būtina padėti jiems suprasti, kad viskas yra įveikiama, o mokytis verta ne vien egzaminui, bet ir karjerai.
(6)
2024-05-14
7
Ekspertai teigia, kad jau dabar kai kurie šio sektoriaus projektai stoja ne dėl finansų, o specialistų trūkumo.
(11)
2020-09-11
56
Keturi lietuviai daro tai, ko dar nėra darę jokie mūsų šalies gyventojai – kuria unikalią transporto priemonę, skirtą kariuomenei, sienos apsaugai, kovai su nusikalstamumu ir panašioms sritims.
(1)
2019-09-30
78
Svajojate ant stogo išsikelti saulės kolektorių ir gamintis nemokamą energiją? Jūs tikrai ne vienas! Saulės energetikos populiarumas pasaulyje kyla eksponentiškai, o šio atsinaujinančio išt
(1)
2019-03-24
21
Grupė Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikų drauge su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais pasiūlė naują požiūrį į perovskitinius saulės elementus. Mokslininkų pasiūlyta nauja sluoksnių formavimo technologija šiuose saulės elementuose gali ne tik sumažinti jų gamybos sąnaudas, kaštus, bet ir prailginti gyvavimo trukmę.
(0)
2019-02-27
26
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupė rado būdą, kaip pagaminti padidinto stiprumo gipso rišamąją medžiagą, naudojant vien tik pramoninių atliekų produktus. Padidinto stiprumo gipsinei rišamajai medžiagai pagaminti naudojamas fosfogipsas – trąšų gamybos metu susidarančios atliekos, ceolitas – naftos perdirbimo pramonės atliekos, ir tam tikras aktyvatorius. KTU laboratorijoje sukurtas gipsas yra dukart stipresnis nei įprastas gipsas, pagamintas iš fosfogipso.
(0)
2019-02-26
3
Išmanūs daiktų interneto (angl. Internet of things, IoT) sprendimai jau nėra tik fantazijos. Nuolat atsirandančios naujovės vis labiau populiarėja tarp vartotojų, pakeisdamos ne tik jų kasdienybę, bet ir kai kuriuos įpročius. Tačiau ar susimąstome, kokį kelią naujieji išradimai „nuėjo“, kol atsidūrė galutinių vartotojų rankose? Kaip viskas prasidėjo? O ką mokslininkai kuria šiuo metu, kai rinkoje jau apstu daiktų internetu paremtų produktų?
(1)
2019-02-20
21
Profesorius Adolfas Laimutis Telksnys yra pasakęs: Lietuvoje neturime naudingų išteklių, todėl turime naudoti kitą gamtos dovaną – lietuvių protus. Ir iš tiesų – turime puikius mokslininkus, inovatyvius startuolius, šalies sostinė nevengia bandyti naujas technologijas. O kaip su karyba? Žinome apie automatinį ginklą „Vytis“ – bet nejaugi tai viskas, ką šioje srityje nuveikė lietuviai?
(14)
2018-11-25
21
Sparčiai tobulėjant technologijoms Lietuvos kariuomenės naudojama technika tampa nebe tokia efektyvi, todėl gynybos sektoriuje inovacijos yra būtinos. Rinkoje siūloma įranga dažnai neatitinka specializuotų poreikių.
(3)
2018-11-10
52
Paprastai, kai kalbame apie karines technologijas, dažniausiai minime užsieninius vardus: „Stinger“, „Carl Gustaff“, „Abrams“. Bet Lietuva – intensyvi aukštųjų technologijų kūrėja. Garsėjame lazeriais, biotechnologijomis – negi visa tai taip ir lieka už laboratorijų durų ir negrįžtamai iškeliauja pas užsienio užsakovus?
