| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Antropologija |
Kodėl sergame autizmu, o neandertaliečiai nesirgo?
|
(
(
Svarbu ne tai, ką turite, tačiau kaip tai naudojate. Pirmosios išnykusių giminaičių genų struktūros išryškino svarbius jų ir mūsų genų aktyvumo skirtumus. Rezultatai rodo, kad tokie smegenų sutrikimai kaip šizofrenija ir autizmas gali būti būdinga tik mums. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Neandertaliečių ir denisoviečių genomai gana panašūs į mūsų, tačiau žinome išskirtinius jų bruožus, pvz.: cilindro formos krūtinė bei proporcingai trumpesnės galūnės. Galbūt taip yra todėl, kad šių bruožų susikūrimą lėmė ne skirtingi genetiniai kodai, o nevienoda genų raiška vystymosi metu. Šią galimybę jau pradėjo tirti Liran Carmel kartu su kolegomis Jeruzalės Hebrew univeristete Izraelyje. Jie sukūrė pirmąsias šių išnykusių žmonių genų aktyvumo struktūras ir palygino jas su modernaus žmogaus genų struktūra (Science, DOI: 10.1126/science.1250368). Jeigu genas pažymimas chemikalu, kurio sudėtyje yra metilo grupė, jo aktyvumas paprastai sumažėja. Carmel'io komanda, tirdama tris kartas, sugebėjo nustatyti apie 2000 genų, kurie į metilo grupę reagavo skirtingai. Rezultatai parodė, kad šiuolaikinio žmogaus genų metilinimui ypač jautrūs genai, siejami su sveikatos bei neurologiniais sutrikimais. „Mes matome ryšį su tokiomis ligomis kaip šizofrenija, autizmas ir Alzhaimerio liga“, sako Carmel. „Galbūt, pastarieji mūsų smegenyse įvykę genų aktyvumo pokyčiai taip pat paskatino psichikos sutrikimus?“ autorius | ||||
Įdomiausi
75
(0)
.png)
.png)
