Vokietijoje surastas beveik 10 milijonų amžiaus žmogaus dantis sukėlė karštas diskusijas: jei tai žmogaus protėvis, sugriūna visos teorijos, o jei kažkas kito - tai kas?

Mokslininkai paskelbė apie šokiruojantį atradimą Vokietijoje – senovinių dantų fosilijos, kurioms beveik 10 mln metų ir kurios, mokslininkų teigimu, nedera su mūsų įsitvirtinusiu žmonių istorijos supratimu.

Glumina tai, kad pasak tyrėjų, viena iš šių fosilijų panaši į primityviųjų žmonijos protėvių, homininų – tačiau iki šiol tokie dantys buvo randami Afrikoje, o ne Europoje, o be to, egzistuojančios fosilijos yra milijonais metų jaunesnės.

„Tai ne tik pirmas panašus radinys per pastaruosius daugiau nei 80 metų, bet ir visiškai naujas, ko mokslas iki šiol nežinojo,“ ResearchGate sakė paleontologas Herbertas Lutzas iš Mainzo Gamtos istorijos muziejaus.

2016 metų rugsėjį netoli Eppelsheimo miesto buvo aptikti du gerai išsilaikę dantys, kurių amžius ~9,7 milijonų metų.

Eppelsheimo regionas gerai žinomas dėl ten aptinkamų fosilijų, ir vienas iš tų dantų, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmojo krūminio, charakteristikos primena kitus šios vietovės radinius.

Tačiau kitas – viršutinis kairys iltinis – dantis yra kitoks, ir tyrėjai sako, kad jo forma labai primena homininų rūšių – įskaitant ir Australopithecus afarensis – atstovų dantis. Žymiausias šios rūšies atstovų pavyzdys yra skeletas, pavadintas Lucy.

Tačiau Lucy tėra kiek daugiau nei 3 milijonai metų, o ankstyvieji žmonių protėviai iš Afrikos migruoti į Europą ir Aziją pradėjo prieš maždaug 100  000 metų.

Tad, kyla klausimas: kam priklauso šie vietos ir laiko neatitinkantys dantys, ir kaip jie atsidūrė čia?

„Turėjome vieno individo du dantis. Tai reiškia, kad turėjo būti visa populiacija,“ sakė Lutzas ResearchGate.

„Tai negalėjo būti visai vienas Robinzonas Kruzas… jei aptinkame primatų rūšis aplink Viduržemio jūrą, kodėl jis nepanašus nė į vieną iš jų? Visiška mįslė, iš kur šis individas atsirado ir kodėl niekas niekados nėra radęs tokio danties anksčiau.“

Komanda mano, kad rūšies, kuriai priklauso aptiktas dantis, atstovai gali būti susiję su vėlesniais Afrikos homininais – tokiu atveju tai reiškia, kad paslaptinga ir iki šiol nežinoma primatų grupė Europoje gyveno anksčiau, nei Afrikoje.

Arba viršutinio iltinio danties panašumai galėjo rastis dėl konvergentinės evoliucijos – Afrikos homininų dantys panašūs dėl dviems skirtingoms rūšims, gyvenančioms dviejose skirtingose vietose, nutikusio genetinio pokyčio.

„Norėtume susilaikyti nuo spekuliacijų,“ sakė Lutzas.

„Šie radiniai užtikrintai rodo tik vieną dalyką – skylės mūsų žiniose ir fosilijose daug didesnės, nei manėme.“

Sulaikydama tyrimo publikavimą ilgiau nei metams, kol tęsė tyrimą – kuris tebevyksta – komanda pagaliau savo atradimus paskelbė išankstinėje publikacijoje.

Bet nors naujienos ir tapo ryškių antraščių tema – prie ko, be jokios abejonės, prisidėjo ir Mainzo mero sensacingas pareiškimas, kad „reikės imtis žmonių istorijos perrašymo,“ – ne visi yra tokie įsitikinę atradimo dramatiškumu.

Visų pirma, labiau tikėtinas fosilijų paaiškinimas yra, kad jos priklauso platesnei primatų grupei – hominoidams, o ne homininams, o tai reiškia, jie su mumis susiję menkiau, nei tokios rūšys, kaip Australopithecus afarensis, – o kai kurie komentatoriai netgi nenori taip toli žvelgti.

„Manau, čia daug triukšmo dėl nieko,“ National Geographic sakė paleoantropologas Bence'as Viola iš Toronto universiteto Kanadoje.

„Antrasis dantis (krūminis), kuris, jų teigimu, priklausė tam pačiam individui, vienareikšmiškai nėra hominino, [ir] sakyčiau, kad netgi ne hominoido.“

Gali būti, kad dantys priklauso daug tolimesnei pliopitekoidų grupei – ką pati Lutzo komanda pripažįsta savo tyrime.

Bet apie tai užtikrintai žinosime daugiau, kai komanda dantis išanalizuos detaliau, ir išsiaiškins asmens amžių, mitybos įpročius, ir – galbūt – vietą senųjų mūsų protėvių (ar jų pusbrolių) istorijoje.

Lig tol teiginius apie vadovėlių perrašymą reikėtų vertinti atsargiau, nes iš mokslinės pusės dar ne viskas aišku.

Bet akių nenuleiskime.

Apie atradimus pranešama išankstinėje publikacijoje.

Peter Dockrill
sciencealert.com