Mokslininkai išsiaiškino, kurioje pasaulio vietoje gyvena seniausia civilizacija

Mokslininkai sugebėjo atsekti įspūdingą senovės žmonių kelionę, atrenkant šiuolaikinių Australijos ir Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų DNR pėdsakus. Atlikta analizė rodo, kad jų protėviai galimai buvo pirmieji žmonės, perplaukę vandenyną, o taip pat atskleidžia priešistorinius ryšius su nežinomais žmogiškos kilmės pusbroliais.

Evoliucinės genetikos profesorius Eske Willerslevas, kuris vadovavo Kopenhagos universiteto atliktam tyrimui, sako, kad šios dėlionės dalies mokslo pasaulyje jau seniai trūko. Anot jo, dabar mes žinome, kad jų giminaičiai buvo pirmieji tikri keliautojai.

Šie atradimai publikuojami leidinyje „Nature“ ir yra vienas iš didžiausių mokslinių darbų apie žmonių kilmę – taip pat suteikia vertingų įžvalgų, kaip žmonės paliko Afrikos žemyną, išsiskyrė į atskiras populiacijas ir paplito po visą pasaulį.

E.Willerslevo atradimai buvo paremti ištyrus 83 australų ir 25 Papua Naujosios Gvinėjos aborigenus (vietinius gyventojus). Šios vietinių žmonių grupės savo šaknis gali siekti su pirmųjų žmonių atvykimu prieš 50 000 metų – ir buvo praktiškai izoliuoti iki pat laikotarpio prieš 4000 metų. Anot profesoriaus, tai yra, ko gero, seniausia žmonių grupė, kurią galima sieti su viena vietove.

Pakeliui į Australiją žmonės sutiko kitų įvairios kilmės žmonių – įskaitant nežinomus žmogiškos kilmės atstovus, kurie prie tenykščių australų genomo prisidėjo 4 procentais. Ankstesni tyrimai buvo parodę, kad priešistorinės poros paliko visiems žmonėms – išskyrus afrikiečius – apie 1-6 procentus neandartaliečių DNR.

E.Willerslevas sako, kad naujausi duomenys patvirtina, jog neandartaliečiai bei kitos jau išnykusios žmonių rūšys tradiciškai vaizduojami kaip susikūprinę priešistoriniai žmonės – tačiau realybėje jie praktiškai nesiskyrė nuo mūsų pačių protėvių.

Dar vieno tyrimo metu pavyko išsiaiškinti, kad šiuolaikinių žmonių elgesio atsiradimas prieš 100 000 metų, kurį parodo piešiniai urvuose ir labiau pažengę įrankiai, nebuvo nulemtas ženklesnių genetinių mutacijų. Tyrimo metu buvo tiriami genomai iš 142 skirtingų žmonių populiacijų.

Šiam tyrimui vadovavęs genetikas iš Harvardo medicinos mokyklos Swapanas Mallickas sako, kad žmogaus genomą sudaro visų kada nors Žemėje gyvenusių žmonių rūšių DNR.

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad KhoeSan (bušmenų) ir Mbuti (centrinės Afrikos pigmėjų) populiacijos atsiskyrė nuo kitų ankstyvųjų žmonių anksčiau nei manyta – o tai rodo, kad nebuvo jokių esminių biologinių pokyčių, kurie būtų nulėmę naują žmonių kultūrą.

Kitaip tariant, anot E.Willerslevo, nėra įrodymų apie jokias stebuklingas mutacijas, kurios pavertė mus žmonėmis.

Australų aborigenas Aubrey Lynchas iš Goldfieldso regiono sako, kad tyrimas patvirtina jų įsitikinimus, jog jie turi senovinius ryšius su savo žemėmis – ir gyvena čia ilgiau nei bet kas kitas.