Keturi vyrai ir keturios moterys bandė 2 metus gyventi biosferoje izoliuoti nuo išorinio pasaulio – viskas klojosi ne taip kaip planuota: problemos prasidėjo jau po 2 savaičių (Foto, Video)

Dar blogiau buvo, tai, kad deguonies lygis biosferoje pradėjo kristi, ir niekas tuo metu negalėjo tiksliai suprasti, kodėl. 1993 m. sausio mėn., likus dar devyniems eksperimento mėnesiams, deguonies lygis sumažėjo iki maždaug 15 proc. – tai atitinka 3660 metrų aukštį virš jūros lygio.

„Jauteisi lyg kopdamas į kalnus. Kai kuriems gyventojams prasidėjo miego apnėja. Pastebėjau, kad negaliu užbaigti ilgo sakinio nesustodama ir neįkvėpusi oro. Dirbome savotiškame sulėtintame šokyje. Jei deguonies lygis būtų nukritęs žemiau, galėjo kilti rimtų sveikatos problemų“, - pasakojo viena dalyvė.

Be to, biosfera tapo turistų lankoma vieta, juos stebėjo kaip zoologijos sode, siekiant kompensuoti brangias išlaidas. Badaujant ir stengiantis kvėpuoti, tarakonai ėmė imti viršų, o erkutės puolė jų pasėlius.

Grupės vienybė subyrėjo, jie pradėjo vieni į kitus mėtyti puodukus ir spjaudytis vienas ant kito. Kadangi moralė buvo tokia maža, buvo nuspręsta, kad gyventojams turėtų būti duodama maisto, taip pat slaptų sėklų ir vitaminų, kurie kas dvi savaites buvo slapta pristatomi į kompleksą.

Pusė įgulos narių norėjo tęsti be išorinių atsargų, o kita pusė norėjo tokių dalykų kaip „maistas“ ir „galimybė kvėpuoti“. Buvo nuspręsta, kad deguonis ir maistas turėtų būti tiekiami grupei, kuri likusį laiką gyveno savo atribotoje tvarioje buveinėje gaudama tiekimą ir orą iš išorės.

Tačiau projektas dar nebuvo baigtas. Steve'as Bannonas (kuris ateityje tapo buvusio prezidento Donaldo Trumpo patarėju) 1993 m. perėmė projekto vykdymą.

Antroji misija prasidėjo 1994 m. kovo 6 d., suplanuota dešimčiai mėnesių. Grupę sudarė Norberto Alvarez-Romo, Johnas Druittas, Mattas Finnas, Pascale'as Maslinas, Charlotte Godfrey, Rodrigo Romo ir Tilakas Mahato. Antroji įgula pasiekė visišką maisto gamybos pakankamumą.

Kai apie antrąją misiją išgirdo pirmosios misijos nariai, jų susirūpinimas dėl viduje esančių žmonių saugumo išaugo. 1994 m. balandžio 4 d. du buvę pirmosios misijos nariai – Abigailas Allingas ir Markas Vanas ankstyvą rytą leidosi link kupolo, atidarydami duris ir daužydami stiklo plokštes, kad išorinis oras galėtų patekti į biosferą. Po šio įvykio antroji misija buvo nutraukta.

Nuo to laiko „Biosferoje 2“ niekas negyveno. Šiuo metu kompleksas priklauso Arizonos universitetui, kuris biosferoje vykdo įvairius tyrimus.